Pokalbis su… Akvilina Cicėnaite


Akvilina Cicėnaitė © D. Rubiano nuotr.

Šiandien kviečiu geriau susipažinti su Akvilina Cicėnaite ir jos naujausia knyga “Niujorko Respublika”, kuri pateko į leidyklos “Alma littera” skelbto jaunimo literatūros konkurso laimėtojų trejetuką. Knyga skaitytojus nukelia į neramius laikus Lietuvos istorijoje, kur gimsta pirmoji meilė.

„Niujorko Respublika“ yra viena iš Alma litteros leidyklos paskelbto jaunimo literatūros konkurso nugalėtojų. Todėl būtų įdomu sužinoti, ar istorija buvo specialiai parašyta konkursui, o gal jau pirmasis jos rankraštis buvo sukurtas prieš šį konkurso paskelbimą?
Šios knygos mintį galvoje nešiojausi bent porą metų. Žinojau, apie ką noriu parašyti istoriją, teliko sugalvoti, kaip. Man jau pradėjus rašyti „Niujorko respubliką“, buvo paskelbtas jaunimo literatūros konkursas. Pasinaudojusi šiuo sutapimu, baigtą knygą ten ir nusiunčiau.

Kas Jus įkvėpė nukeliauti į praeitį ir papasakoti istoriją apie dvi seseris ir du brolius?
Kaip jau minėjau, šią mintį turėjau jau seniai. Man visada atrodė, kad tas nepriklausomybės pradžios laikas labai ypatingas. Nedažnai istorijoje būna periodų, kai per tokį trumpą laiką visiškai pasikeičia šalies ir žmonių gyvenimas. Ir čia turiu mintyje ne tik politinius pokyčius: žmonės taip pat keičiasi. Norėjosi pavaizduoti, tarsi įrėminti tą laiką, kurio jau nebėra, kuriame prabėgo mano kartos paauglystė. Pradėjusi rašyti žinojau, kad pasakosiu pirmosios meilės istoriją. Ir jau beveik užbaigusi supratau, kad tai – pasakojimas ne tik apie meilę, bet ir apie dviejų seserų, dviejų brolių draugystę ir ryšį. Tad kažkuria prasme ši knyga tapo atradimu man pačiai.

Kokia turi būti atmosfera, kad galėtumėte rašyti?
Visos mano knygos gimė labai skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose šalyse. Bet svarbiausia – kad turėčiau galimybę uždaryti duris, atsiriboti nuo visko ir pirmąsias ryto valandas skirti rašymui. O tai ne visad pavyksta!

Ar jūsų knygos veikėjai turi savo atitikmenis realybėje, o gal šie personažai yra visiškai sukurti jūsų vaizduotės?
Geras klausimas! Manau, kad šioje knygoje yra visko. Man smagu kurti visiškai naujus personažus. Bet kartais ir jie, galbūt visai netyčia, ima priminti kadaise sutiktus žmones ar kalbėti jų frazėmis. Galiausiai tampa nebeaišku, kiek ten tos realybės, o kiek vaizduotės.

„Niujorko Respublika“ yra ne pirma jūsų parašyta knyga jaunimui. Jūs esate parašiusi ir „Raudonosios uolos prakeikimas“, „Kengūrų slėnio paslaptis“, „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ bei „Viskas apie mano šeimą“ knygas. Tikrai nemažai. Todėl labai smalsu būtų sužinoti, ko pati išmokote rašydama istorijas? Gal ką atradote, kitaip į ką nors pradėjote žvelgti?
Supratau, kad rašyti mokysiuosi visą gyvenimą! Labai tikiuosi, kad su kiekviena knyga pavyksta vis geriau. Pamilstu savo personažus, net ir blogiukus. Kiekvienas jų ko nors išmoko, kaip kad Beatričė iš „Niujorko respublikos“, priminusi man, kad visos svajonės išsipildo, jei tik labai trokšti. Na, beveik visos!

Kokį patarimą galite duoti asmenims, kurie svajoja vieną dieną išleisti savo istorijas?
Ką ten sakiau apie svajones? Bet žinoma, norint išleisti savo knygą, neužtenka tik svajoti. Kaip jau minėjau, mokytis rašyti galima visą gyvenimą. Svarbiausia – pradėti. Nuo pirmo žodžio, sakinio, puslapio. Ne tik rašyti, bet ir skaityti kitų knygas. Nebijoti nuotykių ir rizikuoti, nes tik taip gimsta geriausios istorijos. Ir galiausiai – nebijoti kritikos.

cdb_Niujorko-respublika_z1Rašant istoriją visados patariama/ siūloma įsivaizduoti, kokiam skaitytojui yra skirta šioji istorija, nes mėginant rašyti visiems, galiausiai tavo istorija nepatiks nei vienam. Taigi, kaip įsivaizduojate „Niujorko respublikos“ knygos skaitytoją?
„Niujorko respublika“ pirmiausia skirta jaunimui. Bet girdėjau, kad ją mielai skaito ir vyresni, tad gal amžius šįsyk nėra toks svarbus?

Kas buvo sunkiausia rašant „Niujorko respubliką“?
Pats tekstas liejosi neįtikėtinai lengvai. Lyg šioji istorija jau būtų susidėliojusi mano galvoje, o man teliktų tik ją užrašyti. Padirbėti teko renkant medžiagą, ieškant informacijos knygose ir žiniasklaidoje, kad teisingai atkurčiau politinių įvykių chronologiją ir su ja susiečiau savo pasakojimą.

Ką darote, kai ištinka pati baisiausia rašytojų liga Writer’s block? Ar turite kokį savo slaptą vaistą šiai siaubingam reiškiniui?
Yra toks geras posakis – jei gali nerašyti, nerašyk. Tikrai padeda!

Knygoje ganėtinai nemenkas dėmesys yra skiriamas būtent paukščiams. Veikėjai turi įdomias pavardes kaip, pavyzdžiui, Balandis, Gaidienė, o Beatričė, viena iš pagrindinių veikėjų, žmones lygina su paukščiais. Kokį paukštį mergina priskirtų jums?
Jei reikėtų rinktis iš dviejų – tikrai būčiau vyturys, o ne pelėda!

Akvilina Cicėnaitė

Koks yra Jūsų visų laikų mėgstamiausias rašytojas ar rašytoja?
Vieno mėgstamiausio tikrai neturiu. Labiausiai mėgstu atrasti man dar nežinomus rašytojus.

Kokia buvo Jūsų pati pirma kada nors prašyta istorija ir kiek Jums buvo tada metų?
Pirmos savo parašytos istorijos nepamenu, bet prisimenu pirmą išspausdintą – ji pasirodė žurnale moksleiviams „Žvaigždutė“. Man tuomet buvo vienuolika, o gal dvylika metų. Pagrindinis istorijos veikėjas (ir pasakotojas) buvo mano šuo, kuris pasakojo apie savo iškrėstas kiaulystes.

Kaip Jūsų šeima priėmė tą faktą, kad nusprendėte rašyti istorijas?
Kadangi rašau nuo vaikystės, jiems pakako laiko su tuo susitaikyti.

Ir keli trumpučiai klausimai. Mieliau geriate kavą ar arbatą?
Tiek viena, tiek kita! Tik kava – ryte, o žolelių arbata – vakare.

Istorijos jums gimsta lengviau popieriaus lape ar kompiuterio ekrane?
Teksto užuomazgas, planą lengviau dėlioti popieriuje. Bet pačios istorijos gimsta kompiuterio ekrane. Vėliau redaguodama tekstus būtinai atsispausdinu.

Buvo labai malonu bendrauti su Akvilina, tikimės, kad jos klausimai skaitytojus sudomins paimti į rankas ne tik „Niujorko respublika“, bet kitu jos kūrinius kaip, pavyzdžiui, „Raudonosios uolos prakeiksmas“! 

 Oficialaus autorės puslapis: http://akvilinac.com/

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s