Pinklėse – Cat Clarke (knyga)


Toks jausmas, tarsi nebežinočiau, kas tikra, o kas ne. Turiu tik šitą kambarį ir tave. Visa kita man beprasmiška. Būti čia kažkodėl atrodo teisinga, tačiau kodėl taip yra? Turėčiau ruošti pamokas arba būti su draugėmis mieste – tai būtų „normalu“. Bet visa tai atrodo taip toli, jog beveik negaliu patikėti, kad šitaip gyvenau. O aš sėdžiu čia, diena po dienos, ir rašau, rašau, rašau apie visa, kas buvo. Bet koks to tikslas? 

Ko jis iš manęs nori? 
Kaip galėjau leisti, kad šitaip atsitiktų?
Septyniolikmetė Greisė Karlail gyvena tik su motina, kurios beveik nebūna namuose. Mergina mėgsta leisti laiką su vaikinais, svaigintis ir nuo visų slepia šiurpią paslaptį. Gyvenimas Greisei atrodo tuščias, beprasmis ir nieko vertas. Kol vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom…
Po vieno triukšmingo vakarėlio Greisė pabunda nepažįstamame baltame kambaryje, kur ant stalo padėta popieriaus ir rašiklių. Ji nežino, kaip ir kodėl čia pateko.
Negalėdama ištrūkti, mergina pradeda rašyti dienoraštį. Bandydama aprašyti savo painų gyvenimą, ji priversta prisiminti viską, ką norisi pamiršti: beviltišką meilę gražuoliui Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele. Tačiau, kad ir kaip stengiasi, Greisė jaučia, jog kažko jai vis dėlto niekaip nepavyksta prisiminti…
Ir svarbiausia, ramybės neduoda klausimas – kodėl ji čia?

Pagrindinė informacija  

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: Entangled
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +16
Žanras: jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 284
Pasakotojas:  mergina
Autoriaus puslapis: http://www.catclarke.com/


Cat Clarke gimė Zambijoje, o užaugo ir mokėsi Edinburgo bei Jorkšyro miestuose. Šiuo metu gyvena ir rašo knygas Edinburge, Škotijoje.

Pinklėse yra pirmoji autorės knyga, išleista Lietuvoje. O šiais metais dienos šviesą išvydo sekantis Car Clarke kūrinys – Lemiamas apsisprendimas.

Pagrindinė šios knygos veikėja yra septyniolikmetė Greisė Karlail. Jos gyvenimas toli gražu nėra rožėmis klotas. Ji gyvena tik su motina, kuri  mergina visiškai nesirūpina, neskiria dėmesio, dažniausiai jos net nebūna namuose. O Greisės tėvas prieš keletą metų pasitraukė iš gyvenimo. Ji neklauso savo mamos, naktimis negrįžta namo, mėgsta leisti laiką su vaikinais, o savo gyvenimą bando pamiršti vartodama alkoholį ir žalodama save, t.y. pjaustydamasi. Bei saugo šiurpią paslaptį, dėl kurios norėtų nusižudyti.

Prisidažiau be saiko priešais veidrodį vis galvodama: Daugiau nebus jokio kosmetinio pieštuko. Paskutinį kartą tepuosi lūpų blizgiu. Paskutinį kartą žiūriu į veidrodį žinodama, jog jau niekada nebūsiu tikrai graži, ir panašiai.

Greisė patyrė tiek skaudžių dalykų, kad nusprendė nusižudyti. Bet jau norėdama tai padaryti, išgirdo sūpuoklių cypimą, girgždėjimą. Ant jų suposi nepažįstamas vaikinas, ir ji nusprendė su juo pasikalbėti (tiksliau jį išvyti). Ir nuo tos akimirkos tuštuma, mergina neprisimena, kas vyko toliau.

Sekančią dieną Greisė pabunda nepažįstamame kambaryje. Jo viduryje stovi stalas su daugybe popieriaus ir tušinukų. Ir kas svarbiausia – viskas yra baltos spalvos: stalas, kėdė, lova, langas (aišku, užkaltas baltomis lentomis), durys. Merginos galvoje sukasi begalė klausimų: “Kaip aš leidau, kad šitai atsitiktų?“, “Nejau aš mirsiu?“. Ji supranta, kad iš čia ilgai neišeis, tad nusprendžia pasinaudoti kambaryje esančiumi popieriumi ir rašikliu.

Bet neužbėgsiu už akių: pradėkime rašyti, ir bus matyti, kur tai mane nuves. Visas šitas popierius turbūt tam ir padėtas. Ir tušinukai. Atrodo, jų turėtų ilgai užtekti. Padėtis labai bloga.

Ją prižiūri ir valgyti kiekvieną dieną neša vaikinas Itenas. Pagal Greisę jis yra tikras gražuolis, juodaplaukis, pilkų akių, tobulų veido bruožų, baisiai išblyškęs, labiau mėgstantis klausytis nei šnekėti, ir skaniai gaminantis. Iteno vaidmuo šioje knygoje yra gan svarbus.

Labai keista buvo, kad tokia maištinga asmenybė pakluso “taisyklėms“ ir ėmė rašyti dienoraštį. Maniau, jog visais būdais bandys išsiaiškinti, kaip čia pakliuvo ir gal net mėgins pabėgti. Bet tikrai gerbiu Greisę, kad tenai būdama kelias savaites sugebėjo išlaikyti sveiką protą, nes aš manau jau būčiau seniausiai išprotėjusi nuo nežinomybės ir ypač baltos spalvos. O pats kambarys taip intrigavo, kad verčiau lapus vieną po kito labai greitai. Labai norėjau sužinoti, kas tas paslaptingas gražuolis Itanas, kokia baltojo kambario paskirtis, o labiausiai – ar Greisei pavyks iš jo ištrūkti.

Kaip jau minėjau, mergina pradėjo rašyti dienoraštį. Vieni įrašai būdavo dabarties, bet daugiausia praeities. Jai reikėjo iš naujo prisiminti ir aprašyti savo painų gyvenimą, beviltišką meilę Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele, pavojingas draugystes, neištikimybes.

Iš pradžių maniau, kad tame baltame kambaryje Greisę uždarė kažkoks žmogus norėdamas ją pamokyti, kad ji pasikeistų. Bet paslaptingojo kambario vaidmuo yra visiškai kitoks…

Mane labai sugraudino vietos, kuriose mergina pasakojo apie savo tėvą. Jos tik įrodė, kaip jai vis dėlto jo trūksta. Tai mane privertė susimąstyti bei nueiti ir apkabinti savo tėtį.

Ji niekada nesėdi laukdama manęs pareinant. Tėtis lauktų, neabejoju. Nerimautų dėl manęs, aprėktų ir už bausmę nebeleistų išeiti iš namų, uždraustų matytis su visais tais berniokais. Aš verkdama užsitrenkčiau miegamojo duris ir maldaučiau, kad išleistų pas drauges. Bet širdyje viskas būtų kitaip. Širdyje būčiau patenkinta, nuraminta žinojimo, kad yra žmogus, kuriam rūpiu. Nedingčiau iš namų kiekvieną savaitgalį. Retkarčiais pasilikčiau ir žiūrėčiau su juo televizorių, net ir tuos sumautus senus serialus, kuriuos jis taip mėgsta.

Knygoje dažnai pabrėžiama pjaustymosi tema. Be to, tai yra dalykas, dėl kurio draugai dažnai pykdavosi. Tačiau Greisė tame nematė nieko blogo, nes tai darydama pasijunta geriau. O svarbiausia, jog draugai bandė jai padėti, bet ji to nenorėjo.

– Kaip gali pjaustydama savo nuosavą kūną, bjaurodama jį siaubingais randais… kaip gali nuo to pasijusti geriau?

Skaičiau daugybę nuomonių, kurios teigia, kad visiškai nesuprato pabaigos, kad kūrinys neatsakė į iškilusius klausimus. Aš drįsčiau paprieštarauti. Viskas buvo išbaigta ir panašiai, tiesiog atsakymai nėra pateikti ant lėkštutės ir reikia šiek tiek pamąstyti. O kalbant apie kūrinio pabaigą esu teigiamai nustebinta. Visiškai nesitikėjau, jog viskas gali pasisukti tokia linkme.

Šį kūrinį rekomenduoju žmonėms, kuriems patinka paslaptingos istorijos ir nori sužinoti ar pavyko Greisei ištrūkti iš baltojo kambario.

penki

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s