Pabusk – Vaiva Vasiliauskaitė (Knyga)


Alisai šešiolika. Po vaikystėje patirtos traumos ji daug ko neprisimena, sunkiai susišneka su tėvais ir bendraamžiais (ar būna paauglystėje kitaip?). Ir vieną vakarą viskas apsiverčia aukštyn kojomis: Alisa atsiduria kitame, keistame pasaulyje: vaiduoklių sodai, žvėrys, baugios istorijos prie laužo…

Kur sapnas, o kur tikrovė? Kas draugas, o kas priešas? Kuo tikėti ir pasitikėti? Ir kodėl virpa širdis – iš baimės ar iš meilės?

Teks gerokai paklaidžioti po Rudens epidemijos nualintą Stebuklų šalį, kol surasi save.

„Prisimeni, pasakojau, kad Giria, Kurioje Šypsomasi, yra kelias, o ne kelionės tikslas? Kad čia įėjęs turi gerai žinoti, kur nori išeiti? Kad Giria yra žmogaus sielos veidrodis? Tą, kuris mėgintų čia pasilikti, Giria nuvestų iki paties slapčiausio širdies užkaborio, iki pačių tamsiausių jo pasąmonės kampelių. Ar supranti, ką tai reiškia?”


Pagrindinė informacija pabusk

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Pabusk
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: Pabusk (?)
Patartinas amžius: +12
Žanras: maginė fantastika, nuotykiai, Alisos stebuklų šalyje istorijos perpasakojimas
Mitinės būtybės/padarai/ galios:
Puslapių skaičius: 415
Pasakotojas: pirmas asmuo, mergina
Autoriaus puslapis: http://pabusk-romanas.blogspot.com/


Kas slypi už durelių, kurioms esi per didelis? Įdomus klausimas. Atsakymas būtų daugiau nei 400 puslapių nuotykių, vykstančių Stebuklų šalyje su truputį kitokia, nei mums įprasta, Alisa.

Vaiva Vasiliauskaitė (gimė 1997.07.28) – debiutuojanti jauna asmenybė Lietuvos literatūros pasaulyje. Mergina mokosi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Autorė pasakoja, kad pradėjo rašyti dar būdama pradinukė. Tada mergina kūrė nuotykių istoriją, kuri jos draugus bei seses nugabendavo į “Šalį Iš Niekur”.  Pati istorija “Pabusk” pradėjo formuotis, kai autorei buvo 12 metų. Ši istorija turi netgi tris versijas, tačiau tik trečiajai buvo suteikta žalia šviesa, kol pirmos dvi versijos buvo pasiųstos ant atsarginių suoliuko.  Vaiva Vasiliauskaitė pripažįsta, kad didelę įtaką jai darė aplinkiniai, ypatingai seserys, kurios buvo didžiausios ir entuziastingiausios Vaivos sukurtos istorijos gerbėjos. Jos suteikė autorei tikėjimo savo veikėjais ir pačia istorija. Tam, kad mergina galėtų kurti, jai reikia ramybės, aplinkos, kurioje ji nejustų kokio nors spaudimo ir reikalavimų. Mergina prisipažįsta, kad jai geriausiai sekasi rašyti, kai ji būna kaime. Ten ji pailsi ir pati jaučia, kad kurti ir rašyti tampa lengviau.

“Alisa stebuklų šalyje” yra viena iš nepakartojamų istorijų, kurioje galima atrasti tikrai nemažai nepaprastų dalykų, kai suvoki, kam gi ši knyga yra skirta, ir kokius gi dalykus autorius išdarinėja su žodžiais. Dėl šios priežasties tikrą istorijos grožį išvysite tik skaitydami ją originalo kalba. Man teko skaityti šios istorijos ištraukas anglų kalba, jas nagrinėti ir jos mane sužavėjo bei pakerėjo. Vos tik sužinojusi, kad paauglė nusprendė šią garsią vaikų klasiką panaudoti kuriant savo istoriją, laukiau tos akimirkos, kada galėsiu patyrinėti jos versiją apie Stebuklų šalį. “Alisa stebuklų šalyje” knyga yra tarsi vartai iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį (savotiškas gidas), Vaivos Vasiliauskaitės “Pabusk”  knyga yra apie išlindimą iš savo kiauto.

<…> ir šalia manęs niekas nesijautė laimingas. Net tėvai galiausiai nustojo stengtis, nes aš… Aš buvau palūžusi, sugadinta. Buvau tokia pavargusi, tokia išsekusi, visai be jėgų, be gyvybės, per gyvenimą ėjau vilkdama kojas, tempdama naštą, kurios nė pati nemokėjau apibūdinti.

Pagrindinė veikėja knygoje yra 16 metų mergina, kuri net pati pripažįsta, kad viduje yra tuščia, kad yra kone vaikščiojanti nuobodybė, kuri, labai įdomus dalykas, mėgsta žiūrėti Sostų žaidimą 😀 Ką jau ką, bet toks dalykas buvo bomba sukurtoje Alisos asmenybėje. Tačiau be šio intriguojančio fakto  labai lengvai perprasite, kad pagrindinė veikėja knygoje nėra nei Ketnė (Bado žaidynės), nei Tričė (Divergentė), nei pati garsioji smalsioji Alisa, kuri meta Stebuklų šalyje iššūkį viskam. Šioji naujoji Alisa yra pilka dėmė ant sienos, kurios niekas nepastebi ir toji pilka dėmė net nesistengia įgauti spalvų. Bet kai šioji depresuota mergina patenka į Stebuklų šalį, ji po truputi pradeda virsti… žmogumi?

Ribą tarp dviejų gyvenimų, kada miriau ir prisikėliau nepavykusi, mintyse visada vadinau netektimi. Pati beveik nieko neprisimenu – istorijos trupinėlius susirankiojau iš tėvų. Viskas dabar atrodė taip paprasta, nes kasdieniška ir kartu visiškai nepaaiškinama. Tai atsitiko, kai buvau aštuonerių, tada tėvai statėsi namą. <…> Ligoninėje daktarai gūžčiojo pečiais ir dievagojosi nematantys nieko rimtesnio, tik porą mėlynių ir įbrėžimų. Nepaisant to, išgulėjau komoje beveik dvi savaites. Paskui pabudau. Ne tokia, kokia turėjau pabusti.

 Knygos apimtis yra nemaža. Pažadas, kad puslapiuose slypi tikrai įdomi istorija? Gali būti. Pirmieji keli šimtai puslapių tiesiog pradingo mano akyse, jaučiau tą magiją bei atmosferą, kurią galima surasti “Alisa stebuklų šalyje”.  Taipogi man neparastai patiko veikėjas Filipas, kuris visad yra apsigobęs mistiškumo mantija, ir niekados nesuprasi, ar tas veikėjas čia rimtai kalba, ar pokštauja išsišiepęs. Nuostabus veikėjas, ir jis man įtartinai kai ką primena…

Labai džiaugiausi skaitydama knygą ir laikiau špygas, kad istorija tik gerės, kad štai, atsiras dvynukai, tas garsusis katinas su savo plačia šypsena, kad tuoj prasidės tas nesuprantamas chaosas, beprotybė, kurios galima su kaupu rasti “Alisa stebuklų šalyje” knygoje. Tačiau kažkas atsitiko. Autorė nusuko nuo originalo ir pradėjo kurti savą istoriją Stebuklų šalyje. “Gerai” – pamaniau. – “įdomus istorijos vingis”. Ir tiesą pasakius buvo neblogai. Naujos vietos, veikėjai… Viskas būtų puiku, jeigu ne pati pagrindinė veikėja.

-Ar tikrai manai, kad mes renkamės žmones kaip prekę turguje? Pagal kainą, spalvą, tvirtumą? – jis iš lėto papurtė galvą. – Mes nesirenkame žmonių. Mes juos gaunam. Ir viskas. O dovanas, širdele, išmeta tik kvailiai.

Spoksojau į jį plačiai išplėtusi akis. Ne iškart pajėgiau suprasti jo žodžius.

Kol knygos pradžioje Alisa manęs neerzino, knygos pabaigoje ji pavirto tikra rakštimi, atsiprašau, vienoje vietoje. Ji tiesiog kaip pamestas šunytis sekioja kitus veikėjus (kurie žymiai įdomesni už ją pačią). Kone kyla įspūdis, kad merginai yra beveik vienodai, kas įvyks ar neįvyks. Pati ji negali pastovėti už save, yra nuolankumo įsikūnijimas. Taipogi  merginą visados reikia apginti ir išgelbėti… Net pamečiau skaičių, kiek kartų Filipas ją išgelbėjo. Tiesiog šioji Alisa istorijoje man pasirodė per ilgai įkalinta savo neveiklumo kalėjime, ir tai vėliau labai pradėjo kristi į akis. Erzinančiai kristi į akis. Norėjosi, kad po šitiek nuotykių, veikėja imtųsi bent kiek iniciatyvos daryti ką nors, pasitikėti savimi.  Deja, to nebuvo, tačiau ji pradėjo suprasti, kad gal nėra tuščia ji pasaulyje  vieta, o vis dėlto įdomi asmenybė. Bet to man pasirodė per mažai, kad tikrai pradėtum apčiuopti Stebuklų šalies merginai daromą poveikį. Tai man buvo vienintelis didžiausias knygos minusas.

O didžiausias pliusas buvo graži, išraiškinga kalba. Skaitai ir gali įsivaizduoti visas vietas, įvykius bei veikėjus. Labai įdomiai yra išreiškiamos kokios nors emocijos, veiksmai ar apibūdinama aplinka. Skaičiau ir tiesiog mėgavausi žodžių žaismu, kuris dažniausiai vienaip ar kitaip buvo sukonstruotas taip, kad būtų kuriama mistika ir paslaptis.

Tuomet žvilgsnį patraukė šulinys aikštės centre. Ant atbrailos – pirmoji gyva būtybė šitame išmirusiame mieste – varnas. Didelis, juodas kaip smala varnas, nebyliai stebintis mane nejudriomis akimis. Sustingau. Man nepatinka tas jausmas, šaltis kylantis stuburu aukštyn, nemalonus skonis liežuvio gale ir nenumaldomas noras prieiti arčiau, pažiūrėti, ką jis savo aštriuose naguose laiko.

Taigi, skaitydami knygą galėsite mėgautis mistiškumu, jeigu, žinoma, jums tai yra prie širdies. Taip pat galėsite ir mėginti įminti menkutes mįsles, kurios atsiranda įvykiams judant į priekį. Viena iš jų tikriausiai bus ta, kodėl Alisa tokia svarbi, kas gi iš tikrųjų yra toji Niekšė ir kita. Šioje dalyje to dar mes, skaitytojai, nesužinome. Taip, bus dar ir antra dalis 🙂

Taip pat verta paminėti, kad šioje pirmoje dalyje veikėjai nestovi vietoje ir visados keliauja. Dėl šios priežasties jūsų fantazijai teks nemenkas krūvis įsivaizduoti miškus, nuostabaus grožio miestus ir t.t. Tiems, kam patinka tokios kelionės po Stebuklų šalį, tai šioji tikrai jūsų nenuvils. O tai, kad vis dėlto knygoje nebuvo užuominų, kad antra dalis gali būti kitokia, tai ir tęsinyje skaitytojai galės su veikėjais išeiti ieškoti nuotykių.

Pirma knyga nebuvo tragikomedija, todėl griebsiu į rankas ir antrą. Laikysiu špygas, kad autorė panaudotų daugiau medžiagos iš originalios istorijos ir savajai suteiktų naują žavesį ir truputį mažiau leistų į savo istoriją pasibelsti lietuvių autoriams taip būdingo pilkumo, liūdesio ir paversti veikėjus ašarų pakalnėmis nusipelniusių asmenybių prototipais. Nes, kaip ir minėjau, pagrindinė veikėja šioje knygoje buvo be tikslo esantis šlapias lapas prie šikinės, o tai, kad pati mergina neturi jokių vidinių motyvacijų, tikslų ir kita, iš tikrųjų nėra gerai, ypatingai, kai mergina yra pagrindinė veikėja. Tiesą pasakius, antroje knygos pusėje man buvo įdomesni antraeiliai veikėjai nei pagrindinė viso šio nuotykio herojė.

Bendrai viską paėmus… nenorėjau knygos sviesti į kampą ir kaip nors ją nubausti. Tai labai geras ženklas palyginus su tuo, kad tai dažnai noriu daryti su lietuvių autorių knygomis, kurias skaitau. Dėl šios priežasties galiu teigti, kad knyga tikrai yra įveikiama ir sugebanti įtraukti tiek, kad tikrai norėtum pamatyti, kas gi įvyks toliau. Knygos veikėjai yra įdomūs (ypatingai Filipas). Taip pat skaitydami istoriją galėsite susiverti įdomių minčių (su gilia ar paviršutiniška reikšme) vėrinį.

Šią knygą patarčiau paimti į rankas tiems, kam patinka garsių istorijų perpasakojimai (šiuo atveju “Alisa stebuklų šalyje), nuotykiai magiškuose pasauliuose ir tiems, kuriems patinka graži kalba ir treniruotės fantazijai.

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s