Esamasis ar būtasis laikas?


Rašytojų bendruomenėje nuolat vyksta debatai dėl to, kokiu gi laiku rašyti savo kūrinį – esamuoju (lyg pasakojimas vyktų šią akimirką) ar būtuoju (pasakojama apie praeities įvykius). Jei pažvelgtumėte atidžiau pastebėtumėte, kad beveik visi klasikiniai kūriniai yra parašyti būtuoju laiku, šį būdą daugelis kūrėjų, kritikų, profesorių laiko tinkamiausi rašyti grožinę literatūrą.

Stilistiškai skirtumas tarp esamojo ir būtojo laiko yra gana subtilus – jie puikiai tinka atitinkamuose pasakojimuose. Tokios knygos kaip Bado žaidynės, Shatter me ar Divergentė sėkmingai išnaudoja esamojo laiko pasakojimo stilių, o knygos kaip Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, Angelų įsiveržimas ir Raudonoji karalienė puikiai sužaidžia būtuoju laiku.

Daugelis rašytojų atrodo instinktyviai žino, kada galima naudoti esamąjį laiką. Bet daugelis jo naudoti nemoka. Esamasis laikas tapo lyg kaprizu, ir dažnai mes jį naudojame net tada, kai būtuoju laiku parašyta istorija būtų geresnė.nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl esamasis laikas plinta šiandieninėje literatūroje, svarbu suprasti jo privalumus ir trūkumus, kad galėtume apsispręsti ar panaudoti tai mūsų būsimoje knygoje.

Esamojo laiko pliusai:

1

  1. kūrinys, pasakojamas esamuoju laiku yra įtaigesnis, atrodo, kad įvykiai rutuliojasi taip, kad skaitytojas pasijunta veiksmo dalyviu. Esamojo laiko skuba leidžia mums perteikti personažo pokyčius esamuoju laiku. Taip pat galime išgauti greitesnę ir intensyvesnę kulminaciją. Kai veiksmas vyksta esamuoju laiku, daug lengviau išlaikyti skaitytoją įsitempusį ir prilipusį prie knygos. Kuo daugiau veiksmo, siužeto vingių ir įdomių scenų, tuo labiau pasiteisins rašymas esamuoju laiku.
  2. esamasis laikas leidžia geriau atskleisti veikėją. Jei esate geras kūrybingas pasakotojas, esamasis laikas suteiks galimybę pasirodyti. Derinant esamąjį laiką su pirmo asmens pasakojimo pozicija gali suteikti skaitytojams nepaprastą žvilgtelėjimą į veikėjo dvasią per jų žodžius, emocijas ir mąstymo procesą. Žinoma tokiu būdu yra sunkiau pasiekti veikėjo psichologinio gilumo ir realizmo. Kuo daugiau žinome veikėjo praeities, tuo geriau galime jį pažinti dabartyje.
  3. esamasis laikas supaprastina kūrinio veiksmo laiką. Kai mes rašome esamuoju laiku, galime tiesiog pereiti prie praeities prisiminimo, ir skaitytojui bus aišku, kada vyksta veiksmas, kada iš praeities prisiminimų parkeliaujame į dabartį.

Būtojo laiko pliusai:

2

  1. būtasis laikas yra priimtinesnis vyresniam auditorijai. Plius jei rašote ne įtempto veiksmo istoriją, tam tikrai labiau tiks šis rašymo būdas.
  2. būtasis laikas leidžia judėti laike – tai jūs galite daryti kaip tik norite. Galite judėti pirmyn ir atgal nenaudojant prisiminimų/žvilgsnių į praeitį. Toks pasakojimo būdas toks lankstus, kad galite pradėti rašyti knygą nuo pabaigos ir judėti link pradžios. Tai gali į istoriją įlieti strategiškumo ir artistiškumo. Peršokti laiko tarpą viena scena ar skyriumi rašant būtuoju laiku nesudarys kažkokių problemų ir taip nepažeis kūrinio vientisumo, kaip rašant esamuoju laiku.
  3. mažiau klaidų. Pasakojimas esamuoju laiku yra nenatūralus daugeliui rašytojų, tad būtojo laiko naudojimas leis jums išvengti daug korektūros, bus mažesnė tikimybė susipainioti laikuose.

Bendru esamojo laiko trūkumu galima įvardinti kasdienių veikėjo gyvenimo detalių nupasakojimą. Daug dažniau nei pasakojime būtuoju, esamuoju laiku  rašytojai yra linkę aiškinti, ką veikėjai valgo, kaip jie gamino maistą, kaip prausėsi, kaip rinkosi drabužius, kaip vyko iš taško A į tašką B ir t.t. Jei rašote esamuoju laiku, turėkite omenyje, kad reikėtų pateikti tik įdomią informaciją!

Nepaisant daugelio galimų esamojo laiko spąstų ir trūkumų, jei mokėsite juo sužaisti, toks rašymo stilius tikrai pasiteisins. Bet daugelio rašytojų nuomonė ir patirtis sako, kad būtasis laikas paprastai yra geresnis pasirinkimas galvojant, kokiu laiku norite rašyti savo knygą. Tačiau jei turite pasakotojo gyslelę ir aprašote veiksmo kupinas scenas, kurias geriau pasakoti šios akimirkos efektu, ir siužetas nereikalauja nusikelti į praeitį, esamasis laikas gali jūsų kūrinį paversti įdomesniu ir labiau jaudinančiu.

Versta iš On Writing Fiction by David Jauss, Pros and Cons of Writing your Novel in Past vs. Present Tense by Ellen Brock

egliosha logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s