Atjunk – Rebeka Una (knyga)


Keturiolikmetei Grytai sunku prisitaikyti steriliai išvalytame pasaulyje, kuriame nelikę pojūčių nei jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kurioje intensyviai bendrauja žmonės. Tačiau Gryta niekaip neįstengia būti kaip visi. Jai nesiseka paisyti draudimo bėgioti stadione ir susitikinėti su gyvais žmonėmis. Ji slapta klausosi pasakojimų apie tai, kaip kadaise žmonės taškydavosi balose, liesdavo vienas kitą, bučiuodavosi, įsimylėdavo. Kartą apytuščiame stadione ji sutinka panašų į save. Beveik tuo pat metu pasiekia žinia, kad sistema sugalvojo, kaip dar geriau kontroliuoti žmones. Grytai ir naujajam jos bičiuliui Mantui teks apsispręsti, likti sistemoje ar sprukti iš jos. Tik ar tai įmanoma? Ir kokia tokio pasirinkimo kaina?

„Atjunk“ – knyga apie tai, kuo galime virsti netolimoje ateityje.


Pagrindinė informacija

cdb_Atjunk_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Atjunk
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras: mokslinė fantastika, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius:  272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis:


Autores nuotrauka - rebeka UnaIš visų trijų konkursą laimėjusių knygų, ši yra labiausiai įmitusi (apimtimi). Ją pasilikau pačią paskutinę, tačiau tikrai ne dėl to, kad jai žodis „bulimija“ ar „anoreksija“ būtų svetimas, tačiau todėl, kad vienintelė iš visų trijų laimėjusių istorijų ji vienintelė yra bent truputį arčiau fantastinio pasaulio. Norėjosi pirma suvalgyti knygas, kurios pasakoja apie realius dalykus, o tik vėliau leisti sužavėti fantaziją ir nunešti mane į kitą pasaulį, kuris siūlo nežinomybę.

„Atjunk“ knygos pavadinimas gali sukelti pačių įvairiausių asociacijų. Tai priklausytų nuo paties žmogaus. Vieni tikriausiai pultų galvoti, kad gal knyga apie robotus. Juk būtų logiška. Antri, kad gal čia koks slengas pavartotas ir tas atjunk reiškia, kad nužudyk ar atimti sąmonę 😀 Juk galima pabūti kūrybingais mėginant suvokti, kas gi slypi už šios knygos pavadinimo.

O slypi iš tikrųjų technika. Tiksliau, virtualusis pasaulis, kuris kiekvieną dieną sugeba mus įsiurbti į savo pasaulį ir nepaleisti net kelias valandas.

Stengiuosi būti rami. Kuo daugiau Gyventi. Keliauti. Žaisti. Kalbėti. Man beveik pavyksta. Tiksliau, beveik pavyksta patirti beprasmybę.

Iš visų trijų konkursą laimėjusių autorių – Rebeka Una, beje, tai slapyvardis – yra vienintelė naujokė atsižvelgiant į romanų rašymą. Tačiau, kaip ji yra pristatoma knygoje,  fantaziją moteris tikrai naudoja.  Autorė yra parašiusi vaikams kelias pasakas bei apsakymus. Juos kiekvienas norintis paskaityti galėjo rasti paskelbtus spaudoje.  “Rašymas – viena jos gyvenimo aistrų, rašo nuo trečios klasės, nuo 11 metų – ir angliškai” (cituota iš knygos).

Parako autorei fantazijoje tikrai nestygsta. Knygoje tikrai galima atrasti įdomių dalykų, kurie žadina vaizduotę ir, jeigu netgi turite tikrai lakią vaizduotę, galite ir košmarus sau įsivaryti. O jeigu dar mėgstate labai giliai kapstytis tekstuose, ieškoti tarp eilučių ko tik įmanoma, irgi galite atrasti kokių nors žavingų dalykų, kurie baugintų.

O tai ir yra keisčiausia. Knygoje nėra iš tikrųjų jokio blogiečio, kuris lieptų daryti tą ir aną, kuris grasintų tave pasiųsti pasisveikinti su Šv. Petru. Dėl to iš tikrųjų knygoje nesijaučia jokių pakilimų ir nuosmukių ar nuolatinio kilimo link kulminacijos, nes paprasčiausiai nėra prieš ką kovoti, pati pagrindinė veikėja nuo pat pirmo puslapio yra supažindinama kaip tos visuomenės normų neatitinkanti asmenybė. Ir ji pati tai suvokia. Taigi, netgi veikėjo augimas nėra žymus dalykas šioje istorijoje.

Žinoma, piktadariu galima palaikyti pačią visuomenę, jos spaudimą pritapti prie esamų taisyklių rekomendacijų, galimybės pasitraukti iš jos nebuvimą.

Taigi, kas iš tikrųjų galėtų traukti prie šios knygos? Mane būtent traukė vaizduotė ir tas galimas ateities pasaulis, kuriame technologijos tokios išvystytos, kad žmonės kone pavirsta robotais.

– Niekas mūsų nevertė, Dana. Čia nėra ypatinga šalis ar vieta. Mes patys tokie tapom. To siekėm.

Skaitydama knygą kažkur ties viduriu pradėjau kreipti dėmesį į detales, kaip autorė iš tikrųjų žaidžia su žodžiais tam, kad sukurtų kokią nors atmosferą, audrintų skaitytojų mintis ir jausmus. Su pastaraisiais buvo problemų. Tikrai jūsų širdis nespurdės jūsų krūtinėje it laukinis paukštelis. Istorija daugiau telkia dėmesį į patį pasaulį ir jame esančius dėsnius/taisykles/gyvenimą. Žinoma, romantika yra įtraukta į istoriją, bet manęs ji absoliučiai nejaudino. Buvo ir tiek.

Taigi, pirmasis įdomus dalykas, kurį pastebėjau, buvo tai, kad knygoje praktiškai nekaraliauja būdvardžiai ir prieveiksmiai. Daiktai nėra apibūdinami, jie tiesiog paminimi.  Nežinau, ar tai specialiai buvo daroma, ar ne, kadangi tai yra pirmoji autorės knyga,  tačiau skaitant kūrinį tu jautiesi atsidūręs tikrai ganėtinai niūriame ir nuobodžiame pasaulyje, kur visus juslės yra užgožtos.  Šis dalykas man patiko, nes jis tik suteikė knygai žavumo.

Tačiau nors knygoje esantis pasaulis gali užburti ir įtraukti skaitytoją, vis dėlto mane kai kurie dalykai vertė raukytis. Skaitydama knygą pastebėjau, kad autorė mėgsta pakartojimus. Jeigu būčiau žymėjusi, kiek kartų ji kartoja vis tas pačias jau prieš tai išsakytas mintis, turbūt net baisu gali pasidaryti, nes tiesiog kartais imi ir jautiesi kaip koks dundukas, tarsi autorė manytų, kad tu dar nepagavai šios istorijos žaidimo taisyklių, ir ji iš neturėjimo ką veikti tau jas vis primena. Knygos pradžioje tai dar atleistina, bet jau ties viduriu ir pabaiga… na, atsiranda galimybė tiesiog praversti puslapius ir vartyti akis iš susierzinimo.

Taip pat man pati istorijos pradžia buvo kažkoks chaosas. Teko save laužyti, kad po vieno perskaityto puslapio nenueičiau pažaisti su šunimi į kiemą. Net sunku būtų įvardinti konkrečias priežastis, kodėl pradėjusi skaityti knygą jaučiausi tarsi būčiau įmesta į vandens verpetą, tačiau viena iš jų buvo kažkoks veikėjos Alos padauginimas istorijoje. Ala nedarytų to, ką Alą pasakytų, Ala daro tai, su Ala gerai tas… Tiesiog natūraliai man pradėjo kilti kelti klausimai: čia istorija apie Alą? Kokia mėmė šios knygos pagrindinė veikėja, kad viską lygina su kitu žmogum?

Aš išsiimu obuolį. Inai obuolio neįsiūlysi, o aš juos mėgstu. Ala ir dauguma mano amžiaus paauglių obuolius valgo nebent virtus. Žali nedraudžiami, bet ir nerekomenduojami. Sistemoje – tik rekomendacijos.

Skaitytoją šis vardas lydės visos kelionės per knygos puslapius metu, tačiau tai tikriausiai ne jos minėjimas, o būtent veikėjos lyginimasis su ja gali vėliau raukšlėmis papuošti veidą. Asmeniškai,  aš po kelių puslapių jau suvokiau, kad Ala ir Gryta yra priešingos asmenybės: viena abejoja esamu gyvenimu, kita juo mėgaujasi, Gryta eina prieš srovę, Ala plaukia pasroviui. Todėl tas nuolatinis priminimas apie tai istorijai įpusėjus… na, vargino.

– Kodėl susitikus žmonėms neišeina bendrauti?

– Hmmm,- ji numykia ir aš klausau, ar jos mykime girdėti atodūsis. -Nes žmonės yra skirtingi. Skirtingo temperamento, charakterio. Be to, emocijos.

Reziumė? Siūlau ir kviečiu apsilankyti ateities pasaulyje. Bent jau mėginti pasisvečiuoti, jeigu nepavyks apsistoti jame ilgesniam laikui. Knyga tikrai verčia susimąstyti, kaip iš tikrųjų mes pradedame gyventi, ir koks gi gali būti ateities pasaulis. Asmeniškai, nenorėčiau jame gyventi, nors kai kuriuos dalykus gal visai ir neblogai būtų parsigabenti dabar.

Knyga turėtų patikti tiems, kam patinka bauginančio scenarijaus ateities vizijos, knygos su mintimi ir įdomia vaizduote. O tiems, kam patinka pavojai ir romantikos iškėlimas, siūlyčiau knygą tik paglostyti, kadangi šie du dalykai Rebekos Unos knygoje nėra tie aštrūs elementai, kurie suteiktų jums pasitenkinimą.

 

kitty

Advertisements

2 thoughts on “Atjunk – Rebeka Una (knyga)

    1. Pamėgink paieškoti jos facebook’e. Internete yra paskelbtas jos tikras vardas ir pavardė, o jeigu nepavyks, susisieks su leidykla. Gal ji duos kontaktus.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s