Aukcionas… parduodame veikėjus!


Ar teko skaityti istoriją, kurioje būtų žmonių pardavinėjamas viešoje erdvėje. Tarkime, turguje ar specialiai surengtame renginyje? Bent vieną istoriją tikrai galite rasti lietuvių kalba ir tai būtų Justės išversta “Laimėtojos prakeiksmas”.  Šiuo metu šis dalykas, t.y. pardavinėjimo žmonėmis aspektas yra ganėtinai populiarus jaunimo literatūroje, ypatingai, jeigu paliestumėme wattpad.com esančias vampyrų istorijas. Jose jaunieji rašytojai tiesiog negali nustygti vietoje neįpynę šio dalykėlio, kuris tikrai sugeba sužadinti daugybę emocijų ir padaryti net baisiausią istoriją pačia įdomiausia ir intriguojančia.

Žmonių pardavinėjimas nėra kažkas ypatingai negirdėto ir naujo. Anksčiau buvo pardavinėjami vergai, kaliniai, skolininkai ir kiti žmonės, kurie sugebėjo turėti skolų ar kaip nors pavirsti karo grobiu. Pardavimai vykdavo viešose vietose ir panašiai kaip šiais laikais aukcionai: susirenka žmonės ir siūlo pinigus. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pinigų sumą.

Tai, kad nežinia, kas gali būti laimingas pirkėjas, verčia veikėjus nerimauti ir prisikurti pačių įvairiausių pabėgimo scenarijų. Dažniausia priežastis, kodėl šie veikėjai nenori susitaikyti su savo likimu, yra koks nors stiprus emocinis prisirišimas prie kokio nors žmogaus arba jie paprasčiausiai yra tokios dvasios, kuri nėra dar palaužta ir veikėjas turi ryžto ir drąsos priešintis esamai padėčiai.

Dažniausiai būna tai, kad veikėjas laisvėje kur nors turi brolį ar seserį, neretai jis/ji būna jaunesnis. Dėl šios priežasties veikėjas tik dar daugiau trokšta pamėgti nuo jų įkalinusių žmonių ir susirasti savo giminę.

Iš tikrųjų niekados tokio tipo istorijose veikėjas nėra silpnas ir nuolankus padaras. Tačiau jeigu paliestumėme šių dienų žmonių pardavinėjimą sekso vergijai, šie žmonės dažnu atveju būna palaužti ir istorijos sukasi aplink pagalbą jiems sugrįžti į visuomenę kaip pilnavertiškiems žmonėms. Tačiau tokie dalykai nepaprastai retai aprašomi jaunimo literatūroje. Dažniausiai tai sutinkama suaugusiųjų literatūroje ir maišoma su BDSM.

Taigi, visa tai yra ganėtinai laisva niša, jeigu nuspręstumėte rašyti apie jaunų žmonių pardavinėjimą ir jų grąžinimą atgal į normalią visuomenę.

Jaunimo literatūroje pardavinėjimas veikėjais yra, kaip jau minėjau, daugiau randamas su vampyrais susijusiose istorijose. Senas, galingas ir įtakingas (neretai princas ar karalius) vyras nusiperka merginą. Veikėja, žinoma, priešinasi ir stengiasi pasprukti. Pats vampyras kažkodėl dažnai elgiasi ganėtinai netipiškai vampyrams. Jis būna išmintingas, ramus ir taikstosi su merginos priepuoliais ir galima pamanyti, kad jis visai ne vampyras, kuris visados ištroškęs kraujo.

Be abejonės, mergina įsimyli vampyrą ir patys tikriausiai jau galite nuspėti, kur link istorija gali pasisukti.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmonių pardavinėjimai istorijose vysta distopijinėse/ futuristinėse (ateities) visuomenėse. Dar neteko užtikti daug istorijų, kurios orientuotųsi į kokį nors kitą laikmetį ar iš viso, perkeltų į kitus pasaulius (kol kas tik vienetai mano skaitytojos praktikoje). Populiaru istoriją palikti mūsų pasaulyje, tik veiksmą nukelti į ateitį dėl galimybės daugiau fantazuoti ir mažiau domėtis istoriniais faktais, kadangi istorijos nukėlimas į praeitį reikalauja domėtis to meto drabužiais, papročiais, pastatais, manieromis ir kitais aspektas, kurie ne visados yra rašytojų mėgstami dalykai, kadangi tai stabdo kūrimo procesą.

Kalbant apie priežastis, kodėl žmogus gali būti parduotas, jų iš tikrųjų gali būti pačių įvairiausių priklausomai nuo laikmečio ir istorijos žanro. Kitaip tariant, nuo rėmų, į kuriuos nuspręsite patalpinti savo istoriją.

Žmogų/ veikėją galite pardavinėti dėl šių priežasčių:

organų pardavinėjimas;

darbo jėgos trūkumas (tarnai);

noras užsidirbti (žmonės yra karo grobis);

kraujo bankas (istorijos su vampyrais);

sekso industrija;

pasimatymai (linksmas faktas, kai vyrai arba moterys perkasi sau pasimatymo partnerį ar partnerę);

vyro/žmonos pirkimas;

surogatinė motina;

karių pirkimas (istorijose su karais);

Žinoma, jūs galite šį sąrašą pripildyti pačiais įvairiausiais dalykais – nuo pačių kvailiausių bei smulkiausių iki nepaprastai rimtų. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir nusprendimo, kokio gi aštrumo jūsų istorija turi būti pateikta skaitytojui. Verta šioje vietoje akcentuoti, kad jeigu nuspręstumėte rašyti paaugliams apie žmonių pardavimą, tai pateiktie tai kuo aštriau ir tamsiau. Jaunimą traukia tamsioji pusė 😀 jeigu viską pateiksite saldžiai ir per daug gražiai, galima bus pamanyti, kad jūs viską įvyniojate į vatą ir kalbate nesąmones. Skaitytojas greitai nuspręs jūsų knygą numesti į šalį ir pagriebti kitą.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad be tamsos istorijoje, jūs turite vengti ir jau ganėtinai plačiai paplitusių elementų kaip, pavyzdžiui, kad pats svarbiausias asmuo įsigyja pagrindinę veikėją. Kad ir kaip gražiai ir stipriai tai sugeba paveikti skaitytoją, tai tau tampa ganėtinai erzinančiu dalyku. Dėl šios priežasties stenkitės labai kūrybingai pasielgti ties šiuo aspektu.  Vienas iš pasiūlymų būtų mėginti nuslėpti titulus ir padėtį visuomenėje, o pabaigoje ją atskleisti. Tai būtų savotiškas, tačiau ganėtinai veiksmingas būdas apgauti skaitytojus. Jūs jiems pateiksite kažką šviežio, tačiau kartu ir galingo, nes, kad ir kaip ten būtų, kiekvienam skaitytojui patinka skaityti apie veikėjus, kurie užima aukštas pareigas ar padėtį ir kurie gali įsakinėti bei valdyti.

Sėkmės kuriant istorijas, kurioje veikėjai yra parduodami 🙂

kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s