Kranklių giria – Andrew Peters (knyga)


Nasrijos imperija, apimta nepasotinamo godulio, gviešiasi sunaikinti paskutinę žalią salelę, girių šalį Ūksmynę, dar išlikusią užterštoje ir suniokotoje žemėje. Imperijos pasiuntinė ledi Langa randa pagalbininkų išdavikų tarp girėnų, nepatenkintų karaliaus Ąžuolo valdymu. Ūksmynės ginti stoja keturiolikmetis nuotekininko mokinys Arkas, kuris netyčia nugirsta apie sąmokslą, ir jo bičiulis Gliaumas, o jiems padeda visos gamtos galios, net Korvena, Kranklių girios karalienė. Ar jiems pavyks išgelbėti medžių kraštą? Ar supercivilizuotoji Nasrija atsisakys savo piktų kėslų?


Pagrindinė informacija: cdb_Krankliu-giria_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: Ravenwood
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +11
Žanras: jaunimo literatūra, fantastika, nuotykiai, pavojai
Puslapių skaičius: 344
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.twopeters.com/


Apie Kranklių girią daug nebuvau girdėjusi. Tiesą pasakius, visiškai nesidomėjau, apie ką yra šioji knyga ir ko gi turėčiau tikėtis iš jos, kai paimsiu rankas, o to daryti tikrai artimoje ateityje nežadėjau, kol viename iš knygų išpardavimų nesusigundžiau jos nusipirkti. Kitaip tariant, tai buvo aklas pasimatymas su knyga, kuri turėjo, bent jau man, tikrai gražų ir smalsumą žadantį viršelį.

Andrew pasakoja, kad pradėjo rašyti dar būdamas vaiku. Mokykloje iš jo buvo tyčiojamasi, todėl jis visados nešiojosi su savimi užrašų knygutę, kurioje jis užrašydavo savo būsimus kerštų planus.  Taip pat jis ant popieriaus lapų užrašydavo savo mintis, apmąstymus, sapnus ir eilėraščius. Tai, kad jis turėjo pripažintus vyresnius brolius, kurie rašė fantastinius eilėraščius, autoriui nebuvo į naudą. Juk akivaizdu, kad dėl šios priežasties rašytojui reikėjo konkuruoti su savo broliais.

Autorius pasakoja, kad Kranklių giria ilgai tūnojo jo galvoje. Jis gyveno užmiestyje apsuptas daugybės gražių medžių. Vyras labai žavėjosi medžiais, jautė, kad juose slypi kažkas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl autorius ir norėjo paversti medžius savo pagrindiniu knygos elementu.

Pats veiksmas vyksta kaip ir sukurtame pasaulyje, kurį jo gyventojai ėmė ir stipriai sugadino. Stiklai ir metalai – tai yra tai, ką galite išvysti sausumoje, išskyrus nedidelę atokią salelę, kurioje auga didžiuliai nepaprasti medžiai, o jų viršūnėse yra įsikūrę girėnai, o apačioje – šakniakasiai.

Kol girioje būsi, gyvas išliksi.
Jei žengsi iš medžio – galą gausi.

Nesumeluosiu, tikrai buvo keista ir įdomu skaityti, įsivaizduoti, kaip gi medžių viršūnėse gali būti grūdų laukai, kaip atrodo keliai ir kaip ten gali būti arkliai, šernai ir kiti mums įprasti gyvūnai, kurie bėgioja ant žemės paviršiaus. Kartais net atrodė, kad juk taip neįmanoma, negali taip būti, bet reikėjo vis sau priminti, kol galiausiai nusprendžiau tiesiog išjungti protą ir mėgautis nuostabia kelione po naują pasaulį, kad šie medžiai yra nepaprasti, kad jie didžiuliai, kad jie leidžia nuodingas dujas, kad jie… netokie medžiai, kurie yra mums pažvelgus už lango.

Kaip nėra paprasti ir patys šio pasaulio gyventojai. Girėnai ir šakniakasiai – iš karto juos reikia įsivaizduoti truputį kitokius nei žmones. Juk vis dėlto vieni gyvena apačioje, tamsoje, po žeme, o kiti – viršuje, tarp šakų. Autorius sugebėjo jiems suteikti ypatingus bruožus. Kaip ir mūsų knygos pagrindiniam herojui.  Dėl jo sugebėjimų ir bruožų galima pamanyti, kad jis koks nors super ypatingas vaikis.

Autorius tikriausiai norėjo papasakoti skaitytojui tiek daug visko, kad jam paprasčiausiai neužteko vieno veikėjo, iš kurio perspektyvos būtų pateikiama visa istorija. Knygos pradžioje mes skaitome viską iš dviejų girėnų perspektyvos: Arko ir Petronijaus. Šie du veikėjai yra visiškos priešingybės visais įmanomais aspektais: vienas turtingas, kitas ne, vienas gerietis, kitas blogietis ir t.t. Tačiau vėliau autorius nusprendžia suteikti galimybę pažvelgti į viską ir per kitų veikėjų perspektyvas, taip nepalikdamas jokių paslapčių, ir skaitytojai žinotų, kas vyksta, kaip veikėjai jaučiasi, ko jie gali tikėtis vėliau.

Tačiau kategoriškai teigti, kad autorius jums viską pateikia ant auksinės lėkštutės, tikrai būtų klaidinga. Autorius nuo pat pradžių sukuria mistikos ir paslaptingumo šmėkla, kuri keliauja su skaitytoju iš puslapio į puslapį. Galima pastebėti, kad autorius iš realybės galėjo į savo fantastinį pasaulį nusinešti religijos kuriamus mistinius aspektus, kurie vėliau yra išlukštenami tam, kad būtų galima išvysti, kokia laki gali būti žmogaus vaizduotė.

Arkas nesumojo, ką daryti. Ta paslaptis vienaip ar kitaip gadino jam reikalą: suaugusieji arba norėjo jį nužudyti, arba šaipėsi iš jo rūpesčių.

Atrodytų, kad su didžiosios paslapties atskleidimu, visa mistika kūrinyje dings, tačiau Arko sugebėjimai vis tiek iki galo neatrodo, kad būtų galutinai paaiškinami. Skaitytojui tada vėl reikia išjungti smegenis ir prisiminti prieš tai paminėtus įvairius dalykus, kad medžiai, paukščiai ir visa kita yra ypatingi ir nepaprasti. Tada iš tikrųjų ir atsiranda visi paaiškinamai.

Pati istorija pasakoja apie Arką, kuris atsitiktinumo dėka išgirsta apie būsimą valdžios nuvertimą ir girios užvaldymą, kurį nusprendė diriguoti Nastrijos pasiuntinė. Vaikinas mėgina perspėti valdžią apie viską ir taip jis patiria nuotykius ir sužino, kas jis yra toks iš tikrųjų.

Skaitant visą istoriją tiesiog neįmanoma pamiršti ir priešais save visados tiek regėti, tiek užuosti nuotėkas, tualetus, vamzdžius… po velniais, skaitai ir tau visados yra prieš akis šūdai. Arkas dirba su nuotėkomis, vamzdžiais. Taigi, kai skyriai pasakoja apie jį, reikia užsikimšti nosį 😀

Arkas beveik visą laiką praleisdavo darbe, draugų neturėjo, todėl dabar pajuto, kaip akyse ima kauptis ašaros, ir greitai nusisuko, kad nematytų Gliaumas.
-Ačiū tau… už viską.

Taigi, kad knygoje, kaip minėjau jau, galima įlįsti į visiškai priešinguose visuomenės sluoksniuose gyvenančių jaunuolių galvas, galima surasti nemažai neteisingumo ir situacijų, kurios net ašarą gali išspausti ir uždegti troškimą išmušti piktadariams dantis. Taigi, su nuotykiais jūs gausite ir žvilgsnį į pačius didžiausius gyvenimo neteisingumo atvejus, kurie vers jus susimąstyti ir išmoks vieną ar kelias (o gal ir daugiau) svarbias pamokas.

Viską paėmus bendrai į krūvą, galiu sakyti, kad kūrinys tinka bet kokio amžiaus skaitytojams, kurie paprasčiausiai nori nuotykių nepaprastame pasaulyje. Tai, kad įvykius pasakojantiems veikėjams yra vos keturiolika metų, mažai viską įtakoja, nes nei kalba, nei įvykiai nėra pateikiami pradinuko lygmenyje. Čia yra ir kraujo, ir mirčių. Ir žinoma knyga patiks tiems, kuriems jau įgriso romantika, kadangi ji kūrinyje nekaraliauja. Nors, tiesa, tarp antraeilių veikėjų vis dėlto yra įkurdinamas meilės romanas, bet abejoju, kad jis labai jus jau domins 🙂

Tai tikrai graži istorija apie drąsą, ryžtą ir ištikimybę savo žmonėms, šaliai. Ir ta, kuri jums vis neleis pamiršti šūdų 😀 Jeigu turite galimybę ją nusipirkti ar gauti paskaityti, galite drąsiai suleisti savo akis į jos puslapius nebijodami, kad knyga pasibaigs kaip nors neaiškiai ir paliks jums daugybę klaustukų. Nors knyga priklauso serijai ir mes neturime išverstos antros dalies, tai nėra tragedija, kadangi šioje knygoje prasidėjęs veiksmas ir joje pasibaigia.

Visos serijoje esančios knygos

cdb_Krankliu-giria_z1

P.S.  Antroji dalis nėra išleista Lietuvoje

tryskitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s