Autsaideriai – S.E. Hinton (knyga)


Net keista darosi, kai pagalvoji – ir nuo jos verandos, ir nuo mūsų vidinio kiemo laiptelių matyti tas pats saulėlydis. Gal tie du pasauliai nėra taip jau griežtai atskirti. Saulėlydis abiejuose tas pats.
Niekas nesako, kad gyventi lengva.
Bet griseriai įsitikinę, kad jiems viskas aišku. Jų nuomone, pasaulyje tėra dvi žmonių rūšys – griseriai ir sociai. Sociai turtingi ir jiems viskas leidžiama. Griseriai, priešingai, yra autsaideriai, gyvena ties išlikimo riba ir jiems nuolat gresia pavojai.
Ponis irgi griseris, jam keturiolika. Visi mano, kad jis kietas ir laukinis, tačiau taip nėra. Nuo tada, kai žuvo tėvai, jis pasitiki tik savo broliais ir gauja – užsigrūdinusiais, taisyklių nepripažįstančiais ilgaplaukiais vaikinais griseriais, gyvenančiais prastos reputacijos miesto rajone.
Ponis visada didžiavosi, kad yra griseris, ir buvo pasirengęs dėl savo draugų bet kada susikauti su sociais. Tačiau vienas toks susitikimas baigiasi nelaime…
Po šio įvykio niekas nebegalės likti kaip buvę, ir Ponis galiausiai turės pripažinti, kad myli ir skausmą jaučia visi vienodai, ir sociai nuo griserių skiriasi kur kas mažiau, nei jis manė…


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2013
Originalus pavadinimas: The Outsiders
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +12
Žanras: jaunimo literatūra, drama, mirtis, istorinis romanas
Puslapių skaičius: 208
Pasakotojas: vaikinas
Autoriaus puslapis: http://www.sehinton.com


autorė

S. E. Hinton parašė šią knygą, kai jai tebuvo penkiolika. Jos draugą einant namo užpuolė ir primušė keli sociai, tad ji labai supyko ir savo emocijas sudėjo į pasakojimą, kuris tapo kultine knyga, kuri buvo išeista po trejų metų, kai autorei buvo 18 metų. Knyga iškart tapo sensacija, o vėliau pelnė populiariausio visų laikų jaunimo romano titulą. 1983-iaisiais pagal Autsaiderius buvo pastatytas filmas, kurį režisavo Francis Fordas Coppola. Jame nusifilmavo tokios žvaigždės kaip Tomas Cruise‘as, Mattas Dillonas ir Robertas Lowe‘as.

Ilgai žiūrėjau į šią knygą Knygų klubo sąrašuose, bet prisiruošiau perskaityti ją tik dabar. Kažkada kažkas pamenu prašė apžvelgti daugiau senesnio leidimo knygų, tad pastaruoju metu stengiuosi skaityti tai, ką praleidau dėl fantastinių knygų manijos 😀 Autsaideriai yra istorinis romanas, pasakojantis apie tuos laikus, kai Los Andželas buvo pasiskirstęs į Vestsaidą (turtuolių rajonai, kuriuose gyveno vadinamieji sociai) ir Ystsaidą (vargingai gyvenančių rajonai su juose gyvenančiais griseriais) ir tarp jų vyko žiaurūs karai. Žinau, kad ir dabar yra toks pasiskirstymas rajonais, tačiau tais laikais, kai populiarumo viršūnėse buvo Bitlai ir Elvis Preslis, socialinis pasiskirstymas buvo žiaurus. Karai vykdavo ne tarp vietinių gaujų, o tarp socialinių klasių. Knygoje pasakojama vieno vaikino griserio ir jo draugų iš Ystsaido istorija.

Labai sunku aprašyti šią knygą, kadangi joje yra tikrai daug visko – jau nekalbant apie laikmetį ir socialinį pasiskirstymą, kuris tais laikais (sprendžiant iš pasakojimo) buvo žiaurus – griserių bijodavo netgi mokytojai. Griseriai augindavo ilgus plaukus, kuriuos tepdavo riebiais tepalais, rūkydavo nuo pradinių klasių, gerdavo ir mušdavosi, nešiodavosi peilius ir didžiuodavosi savo kriminaline istorija, kalbėdavo merginoms visokias nešvankybes ir ištisai kariaudavo su sociais. Sociai buvo turčių vaikučiai, kurie iš to visko turėjimo nežinodavo ką beveikti, tad važinėdavo keliese ir puldinėdavo po vieną vaikštančius griserius.

Jie visi buvo vienodo tipo: švariai nusiskutę, apsikirpę pusbitliais; su languotais arba dryžuotais marškiniais, šviesiai raudonom ar rusvom odinėm striukėm ar slidinėjimo striukėm iš medvilnės. Pamatęs gatvėje galėjai pagalvoti, kad susiruošė į kiną. Dėl to žmonės niekad ir nekimba prie socių, o amžinai puola mus. Mes panašūs į chuliganus, o jie atrodo padoriai. Nors iš tikrųjų tai nieko nereiškia. Pusė mano pažįstamų riebaluotų chuliganų yra visai padorūs žmonės, nors esu girdėjęs, kad yra labai daug žiaurių ir šaltakraujiškų socių; bet žmonės sprendžia iš išvaizdos.

gaujaŠtai taip ir prasideda istorija – griserį Ponį einant iš kino užpuola keli sociai. Laimė, jam tai baigiasi sėkmingai, nes išgirdę šauksmus atbėga jo broliai ir gaujos nariai, kurie už kits kitą galvą padėtų. Gauja Poniui ir kitiems yra viskas – draugai, šeima, jie vienas kito nė už ką neišduotų ir niekada nepaliktų. Iš viso jie yra septyniese ir visi visiškai skirtingi. Čia autorė tikrai pasistengė, kadangi nė vieno jų nesumaišytum, kas dažnai pasitaiko kitose knygose, kai stengiamasi sukurti daug veikėjų, bet nesugebama išvystyti unikalių herojų. Tai neabejotinai geriausia knygos dalis, kadangi veikėjai puikiai išvystyti, noriu pasakyti, kiekvienas yra apgalvotas iki smulkmenų – nuo išvaizdos, charakterių, pomėgių, asmeninės istorijos iki šeimos. Ponio gauja, anot autorės, turėjo savo prototipą (ji realiai pažinojo tokią), tad vėliau jiems atrodė, kad buvo rašoma būtent apie juos, tačiau visi personažai buvo išgalvoti, na nebent Ponį, kadangi jis labiausiai panašus į pačią rašytoją, daugelis jo minčių iš tiesų yra jos mintys, abu turi tas pačias vertybes – šeimą, draugus.

Ponis ir DžonisPoniui keturiolika, bet jis jau žino, koks sunkus gali būti gyvenimas. Jį augina šešliolikmetis brolis Limonadas ir dvidešimtmetis Deris, kadangi visi trys yra našlaičiai. Vyresnieji daro viską, kad išliktų visi kartu – rimtasis griežtasis vadovaujantis Deris negalėjo stoti į koledžą, tad dirba stogdengiu, linksmasis gražuoliukas Limonadas iškrito iš mokyklos ir dirba degalinėje. Jie visi myli vienas kitą, tačiau Poniui atrodo, kad Deris, kuris vis šaukia ant jo už užmaršumą ir neatsargumą, jo nemyli, o norėtų atsikratyti, tad jaučiasi šiek tiek nelaimingas. Kitas jauniausias gaujos narys šešiolikmetis Džonis. Jei neturėtų gaujos, Džonis iš viso nežinotų, kas yra meilė ir rūpestis, kadangi nors ir turi tėvus, jie ne tik juos nesirūpina, o dar gerokai atidaužo ir apšaukia. Jis jaunas, tačiau gyvenimo ir žmonių sužalotas, bijantis kiekvieno šešėlio. Likimas taip susiklosto, kad abu jaunikliai įkliūna į bėdą, kuri įtakos daug įvykių. Kai pagalvoji, abu tik vaikai, tačiau turi susidurti su gyvenimo žiaurumais, o turi tik vienas kitą ir savo gaują.

Pagalvojau apie savo situaciją – Deris su Limonadu mano broliai ir abu juos myliu, net ir Derį, nors ir bijau jo; tačiau net Limonadas negalėjo atstoti man tėčio ir mamos. O jie juk mano tikri broliai, ne įvaikinti ar panašiai. Nereikia stebėtis, kad Džonis graužėsi dėl to, kad tikri tėvai jo nemyli. Dalis sugebėjo su tuo susitaikyti, nes buvo iš tokių, kurie gali pakelti bet ką, jis visada buvo kietas ir užsigrūdinęs, o jei kartais ir nebūdavo, tai prireikus iškart toks tapdavo. Džonis gerai kaudavosi ir mokėdavo išlaikyti šaltą galvą, bet buvo jautrus žmogus, o iš to nieko gero, kai esi griseris.

Jei tiesiog skaitytum žodžius nesigilindamas į jų gilesnę prasmę praleistum dar daug svarbaus, kas slypi šioje istorijoje. Nepamatytum, kaip tais laikais baisiai gyveno vaikai, nors tai jie vaizdavo kaip nesibaigiančias linksmybes ir didžiavosi esantys griseriais, tačiau slapčia visi norėjo tapti sociais – kad nereikėtų jaudintis dėl pragyvenimo, kad galėtum būti su mergaite, kuria myli, bet negali, kadangi esi banditas, kad galėtum mokytis koledže, o ne dirbti statybininku. Nors čia pasakojama apie piktą, socialiai ir ekonomiškai suskirstytą laikotarpį, tačiau rasite daug jausmingumo, kuris išspaus ašarą. Knygoje parodoma, ko verta draugystė ir šeima, kaip pasirinkimai ir įsitikinimai, įdėti į ekstremalias to laikmečio sąlygas, gali nulemti gyvenimus.

Be jokios abejonės šią knygą turėtumėte įsidėti į savo “turiu perskaityti“ sąrašą, nes ji privers jus pamilti visus veikėjus – tiek gerus, tiek blogus. Užsienio šalyse ši knyga yra privalomų perskaityti mokykloje kūrinių sąraše, bet manau mokiniai ją skaito su įkvėpimu ir susižavėję, kadangi šios knygos gerbėjų ratas yra labai platus – nuo paauglių iki suaugusiųjų. Ši istorija, nors skirta paaugliams, iš tiesų neturi vienos konkrečios amžiaus grupės. Net skaitantys ją antrą kartą negali atsižavėti. Tiesiog privalu perskaityti.

penki

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s