Mano Vilnius mano – Justinas Žilinskas (knyga)


Justinas Žilinskas – žinomas jaunimui skirtų knygų autorius – kviečia į naują kelionę po Vilniaus istoriją su dviem draugais ir pagrindiniais knygos personažais – Aiste ir Simu. Skaitytojų laukia naujas nuotykių romanas „Mano Vilnius mano“, kuriame: svarbūs istoriniai įvykiai sostinėje, įdomios asmenybės, pavojai, kelionės laiku ir kitos intriguojančios Vilniaus paslaptys.

Juk ne veltui Simas ir Aistė, užklydę į „vaiduoklių namą“ Antakalnio gatvėje 25, susipažino su paslaptingu namo gyventoju – Vilniaus Metraštininku. Nuo tos dienos draugai pamiršę viską pasaulyje kasdien važiuoja į Metraštininko paskirtą vietą ir mena miesto mįsles – trankosi po kunigaikščių menes, lenda po kapinėmis, skrenda virš sodų, slepiasi nuo okupantų, šaiposi iš pavergėjų, kovoja už laisvę.

Lyg detektyvas įtraukianti kelionė laiku po Vilnių atveria paslaptis, glūdinčias šalia mūsų, – už gerai žinomo namo sienų ar puikiai pažįstamose Senamiesčio gatvėse. Patraukli, išmoninga, nestandartinė istorija. Lrytas.lt


Pagrindinė informacija: mano vilnius mano

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: Mano Vilnius mano
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +10
Žanras:  jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 312
Pasakotojas: trečias asmuo (dėmesys kreiptas tiek į merginą, tiek įvaikiną)
Autoriaus(-ės) puslapis: http://manovilniusmano.lt/


justinas žilinskas Visi žino, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius. Tačiau ką gi jūs žinote apie šį miestą? Taip, tikriausiai iš karto pulsite sakyti, kad jis buvo įkurtas po to, kai vienas tipelis susapnavo kažkokį geležinį vilką. Puiku. Žinote legendą. O toliau?

Pasirodo, kad Vilnius turi tikrai nepaprastą ir įdomią istoriją. Atsivertę šią knygą, kurią gali skaityti tiek maži, tiek dideli, jūs sužinosite, kokią bažnyčią pagal legendą Napoleonas norėjo pasiimti atgal į Prancūziją, koks gi žmogus laikomas tikriausiu Vilniaus poetu, kuri Vilniaus dalis turi savo konstituciją ir dar daug kitų dalykėlių.

Pasiekę šios knygos pabaigą būsite neblogi Vilniaus istorijos žinovai.

 Justinas Žilinskas nėra naujokas literatūros pasaulyje. Šioji knyga yra jam iš viso ketvirta ir antra skirta jaunimui. 2006 metais knyga “Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas” buvo apdovanoja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus metų debiuto paauglių literatūroje apdovanojimu.

Antakalnio 25 (nuotrauka rasta internete)

Mano Vilnius mano buvo rengiama skaitytojui beveik penkis metus. Per šį laiką knygos sumanymas kito, formavosi ir pavirto tuo, ką galime išvysti šiandien. Autoriaus tikslas rašant šią knygą buvo praplėsti vaikų žinias ir pateikti jas ne taip nuobodžiai, kaip dažnai tai daro mūsų “mylimi” mokykliniai vadovėliai (kuriuos kartais norisi sviesti į laužo liepsną ir vėliau pašokti ant jų pelenų).  Knygoje jums teks sužinoti šmaikščią istoriją apie šakutę, pakeliauti po Vilniaus universitetą ir, jeigu jums nepakaks čia aprašytų kelionių ir nuotykių, patys galėsite juos patirti pasinaudodami knygos gale esančiais keturiais maršrutais (Laisvės trasa, Nuotykiai Pavilnyje, Vilnietiški kalneliai ir Senojo miesto stebuklai), kuriuos sukūrė aukščiausios kategorijos gidė Skaidra Kulakauskienė.

Knygoje rasite ir komiksų, skrajojančius puslapių numerius ir iliustracijas, kurios suteiks daugiau potyrių skaitant šią knygą. Taip pat jie padės daugiau sužinoti apie Vilnių ir Lietuvos istoriją. Kadangi kartais kad suvokti, kas vyksta Vilniuje, reikia žinoti, kas vyksta valstybėje ir pasaulyje.

Pati knyga prasideda ganėtinai baugiai ir intriguojančiai: veiksmas mokykloje, klasėje. Mokiniai pasakoja neįtikėtinus pasakojamus apie Vilnių po to, kai prisiskaito lietuviškų sakmių. Pamokos metu Simas pasakoja istoriją vykusią Antakalnio 25. Vakare Simas ir Aistė, pagauti smalsumo apie šią vietą, susitaria nueiti į tą vietą ir pašniukštinėti.

Tikriausiai dauguma vilniečių žino, kuo gi šioji yra tokia jau ypatinga. Bet tiems, kurie nežino, tai šioji vieta garsėja tuo, kad joje vaidenasi. Apiemistika.lt puslapyje rašoma, kad tame pastate buvo skalbykla, bet vietiniai šnibžda, kad buvo laboratorija. Joje buvo atlikinėjami siaubingi eksperimentai ir bandymai su žmonėmis.

mano vilnius mano nuotrauka 1
Birutės Zokaitytės iliustracijos, 2015.

Būtybė vėl atsigręžė ir švystelėjo žemyn vieną lapą. O tada išnyko. Tarsi ir nebuvusi. Tik lapas pleveno artyn.
Aistė suspigo dar sykį, ir jiedu nė nepajuto, kaip atsidūrė lauke ir netgi už vartų…
-K…kas ten buvo? – pagaliau išlemeno mergaitė, kai jiedu stabtelėjo prie gatvės, kuria lingavo toks įprastas troleibusas. Simas, irgi pajutęs drebant pakinklius, pratarė:
-Man rodos, mums visgi pasivaideno…

Nuo tos akimirkos (apsilankymo Antakalnyje) prasideda jų stebuklinga kelionė per laiką. Vaikai tampa svarbių ir įvairių įvykių ne tik liudininkais, tačiau ir dalyviais. Tačiau autorius nesutelkė savo dėmesio 100 proc. ties Vilniaus istorija. Kartas nuo karto mes grįžtame į dabartį ir prisimename, su kokiais dalykais ir problemomis susiduria šių laikų jaunimas, pavyzdžiui, patyčios ir pavydas. Tokių vietų nebuvo siaubingai daug, tačiau jos buvo puikus prablaškymas nuo visų faktų, kuriuos vaikams (ir mums) pateikia  Metraštininkas (jis šios istorijos moksliukas).

 – O aš neisiu, – žvelgdamas tiesiai į gilias būtybės akis, pareiškė Simas. – Aš iš tiesų mažai žinau apie Vilnių, – prisipažino, – nors čia gyvenu. Ir turbūt gyvensiu. Man tai… nepatinka. AŠ noriu žinoti kiek daugiau, nei legenda apie geležinį vilką. Ir jūs, man rodos, galite apie tai papasakoti.

Povilo Jankūno komiksai, 2015.

Knygos veikėjai yra du moksleiviai: Aistė ir Simas. Du bendraklasiai. Aistė mėgsta spurgas ir groja violončele, Simas mėgsta guminukus ir mokinasi Aikido. Bet tai bus ne vieninteliai faktai, kuriuos knygoje sužinosite apie šiuos du žmogeliukus. Nors tokio tipo istorijoms veikėjai dažniausiai reikalingi tik kaip figūros, kurios būtų šachmatų figūrėlės ant lentos, šioje knygoje vaikai turi išskirtinių bruožų, asmenybę ir pomėgius, kurie leidžia juos įsivaizduoti ir mintyse susikurti kokį nors jų portretą užuot priklijavus jų vardus prie juodų siluetų, iš kurių vienas primintų mergaitę, o kitas berniuką.

-Kiekvienas laikas turi savo veidą… – nuaidėjo pažįstamas balsas greta. Bet Metraštininkas neatsisuko – stovėjo tarsi kokia tamsi skulptūra vieną kitą žvaigždę seginčio dangaus fone. – Dabar miesto veidas – tai šviesos per naktį, tai automobilių stabdžių cypimas ir pagalbos tarnybų sirenų kauksmas, saulės atspindžiai stiklo bokštuose, metalo blizgesys ir reklamų mirgėjimas…

Kas man labiausiai patiko skaitant šią knygą yra tai, kad visa ta istorija buvo įdomiai ir natūraliai pateikta. Ką turiu omenyje? Visi tie nuobodūs faktai buvo pristatomi dialoguose.  Vaikai uždavinėdavo klausimus, įsiterpdavo į Metraštininko pasakojimą, ką nors papildydavo, pakomentuodavo. Taip viskam buvo suteikta gyvybingumo, nors vis dėlto nebuvo išvengta to fakto, kad Metraštininko žodžiai dialoguose būdavo sutalpinti į ilgas pastraipas. Laimei, tik keliose vietose jos priminė mokyklos vadovėlius. Taip pat mūsų pagrindiniai veikėjai nėra kvaili. Kelionės jiems sužadino smalsumą ir jie patys pradeda domėtis miestu, o tai savotiškai uždega skaitytoją pasigriebti kokią nors istorijos knygą.

mano vilnius mano nuotrauka 2
Birutės Zokaitytės iliustracijos, 2015.

Todėl, kad mūsų veikėjai yra jauno amžiaus asmenys, reikia nepamiršti, kad jų kalba knygoje buvo labai svarbi. Juk jaunimo kalbėjimo maniera ir žodynas skiriasi kaip diena nuo nakties nuo vyresnio amžiaus žmonių. Ir kadangi buvo pagrinde taikytasi į jauno amžiaus skaitytoją, yra svarbu, kad veikėjai kalbėtų jam suprantama kalba. Autorius, atrodo, to nepamiršto ir galima lengvai suprasti skaitant dialogus, kas gi čia kalba: vaikas ar suaugęs. Knygoje nemažai sulietuvintų pavadinimų kaip gūglmepsas, anime, sorius, mobiliakas, išgūglinsiu ir kita. Gerai paruošti autoriaus namų darbai toje skiltyje, tačiau galima prikibti prie trumpučio Aistės ir Simo pokalbio susirašinėjant kompiuteriu. Pokalbyje buvo naudojamos lietuviškos raidės ir gan nebloga gramatika, o tai iš tikrųjų retas reiškinys. Todėl buvo galima daryti prielaidą, kad arba autorius tai pamiršo, arba specialiai padarė ragindamas jaunimą rašyti pasitelkiant į pagalbą lietuviškame alfabete esančias raides, kaip ą,č,ę,ė,į,š,ų,ū.

Kitas labai patikęs dalykas šioje knygoje, buvo susijęs su tikruoju Metraštininko vardu ir priežastimi, kodėl gi du vaikai buvo pasirinkti keliauti per laiką ir išmokti daugiau dalykų apie Vilnių. Juk niekas nevyksta be priežasties. Turėjo slypėti kažkoks paaiškinimas, kodėl viskas vyko. Iš pradžių buvo mestelėta užuomina, kad skaitytojams turėtų parūpti Metraštininko tapatybė. Kabliukas 😀 Vėliau staiga knygos gale įvyksta… Toji įtampos ir kulminacijos akimirka buvo nuostabi. Gal ir buvo galima numatyti, kad kažkas panašaus laukia nuotykio pabaigoje, tačiau tokių nuotykis+edukacija tipo istorijos nėra tradicinės ir numatyti jų pabaigą kartais tas pats, kaip nuspėti orą kalnuose (ten jis keičiasi kone kas 30 minučių), tačiau istorijoje karaliaujantis ritmas, faktai ir vaikų nuotykiai taip užliūliavo, kad net minties neturėjau akimirkai pavirsti aiškiarege ir prognozuoti, kokia gi bus kulminacija.

Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka tos istorijos, kurios supina nuotykius ir kokį nors mokslą/dalyką, kaip šiuo atveju tai būtų Vilniaus miesto istorija. Kad lengviau būtų suvokti šios knygos žanrą, reikėtų prisiminti šias knygas: Sofijos pasaulis (romanas apie filosofiją), Papūgos teorema (romanas apie matematiką), Teo kelionė (romanas apie religijas), Grobuonis! (romanas apie psichologiją). Būtent šių knygų giminaitė būtų Mano Vilnius mano. Giminaitė, kuri turi apsigyventi jūsų knygų lentynoje ir ne kartą suryta jūsų smalsių bei godžių akių.

penki
kitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s