Kol dar gyva – Jenny Downham (knyga)


Jenny Downham knyga „Kol dar gyva“ pasakoja apie mergaitę, sergančią sunkia liga. Tesai tik šešiolika, ir ji žino, kad greitai mirs… Laiko nedaug, o dar šitiek nepatirta! Tad Tesa sudaro sąrašą dalykų, kuriuos norėtų nuveikti prieš mirdama. Pirmasis jų – seksas, dar narkotikai… na, ir taip toliau.

Tačiau pasirodo, kad gauti viską, ko trokšti, nėra paprasta. O išsipildžiusi svajonė dažnai nuvilia, kuomet pamatai, kad viskas ne taip kaip tikėjaisi. Kartais svarbiausi dalykai pasirodo tie, kuriuos manei esant nevertus dėmesio.
Kad ir koks niūrus atrodytų siužetas, Jenny Downham romanas „Kol dar gyva“ kupinas vilties ir gyvenimo džiaugsmo. Kuomet žinai, kad ateities nebus, paprasti kasdieniai dalykai tampa nuostabūs ir vertingi. Visuomet per daug tikimės iš rytojaus ir nemokame džiaugtis tuo, ką turime dabar. Gyvenimas yra pats nuostabiausias šią akimirką, nes rytojaus gali ir nebūti…


viršelisPagrindinė informacija:

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2011
Originalus pavadinimas: Before I Die
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras: drama, romantika, mirtis, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 296
Pasakotojas: mergina
Autoriaus puslapis: 


autorėJenny Downham buvo britų aktorė, tačiau metė šį amatą gimus sūnui ir pradėjus rašyti knygas paaugliams. Rašymas jau tarsi improvizacijų teatras – autorė susikuria veikėjus, tada žiūri, kur jie nuves. Rašytoja saugo kompiuteryje kiekvieno veikėjo aprašus, tobulindama juos, jei sugalvotų jais “žaisti” – rašosi ką jie mėgsta valgyti, kokios jų viltys ir baimės. Nebūtina visa tai panaudoti istorijoje, bet tai padeda suprasti, kokie veikėjai yra. Ji turi įpratimą viską piešti kasdieniškai, tačiau su aplinkkeliu. Kaip ji teigia, Kol dar gyva yra apie mirštančią merginą, knyga iš tiesų yra tyrimas apie tai, ką reiškia būti gyvam. Ji siekia parašyti gerą istoriją, kuri priverstų skaitytojus galvoti.

Kol dar gyva – debiutinis Jenny Downham kūrinys, pelnęs jai ne vieną nominaciją ir apdovanojimą ir netgi tapęs filmu Now Is Good, o Tesą įkūnijo žymioji Dacota Fanning. Autorė du metus rašė dienoraštį už Tesą, kas rytą aprašinėdavo praėjusią dieną taip, tarsi ją būtų nugyvenusi Tesa. Taigi autorė vaikščiodavo po parką ir mastydavo kas būtų, jei tai būtų paskutinė jos rudens diena, jei gertų paskutinį kavos puoduką, ar jos skonis būtų kitoks? Ji šiek tiek apsimetė Tesa, gyveno jos gyvenimą, tad po dviejų metų, pabaigus knygą, buvo sunku atsisakyti šio įpročio – nebeapsimesti.

Jeigu skaitėte Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos, bet dėl kažkokių priežasčių knygos Kol dar gyva anksčiau nebuvote paėmę į rankas – privalote susirasti ją ir perskaityti. Žinoma, tai du visiškai skirtingi kūriniai, atskleidžiantys du skirtingus požiūrius į šeimą, mirtį ir mirimą.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų pasakojimų – stilius. John Green papasakojo savo istoriją su optimizimu ir humoru, tuo tarpu Kol dar gyva persunkta atviro realizmo visame kame.

“Tai tikrai nutiks. Man sakė, bet niekas nemanė, kad įvykiai klostysis taip greitai. Tikrai niekada nebegrįšiu į mokyklą. Niekada. Niekada neišgarsėsiu ir nepaliksiu nieko vertinga. Niekada neįstosiu į universitetą ir nedirbsiu. Nepamatysiu, kaip užaugs brolis. Nekeliausiu, neužsidirbsiu pinigų, nevairuosiu, neįsimylėsiu, neišsikraustysiu iš namų ir nenusipirksiu namo.
Štai kokia tikrovė, ji tokia.”

Septyniolikmetė Tesa serga leukemija, ir žino, kad jos laikas šiame gyvenime baigiasi. Ir ji tai priima su pykčiu ir neviltimi. Tačiau kol dar gyva, ji nori kai ką nuveikti. Kai ką, ką jos manymu privalo padaryti kiekvienas normalus sveikas paauglys – pasimylėti, pamėginti narkotikų, įvykdyti nusikaltimą ir t.t. Tačiau besivystant istorijai ir vis mąžtant laikui Tesa supranta, kad galbūt nori visai ne to. Kad nori kažko giliau, o ne vien paviršutiniško trumpalaikio potyrio, kuris galbūt netgi nebus malonus.

Kaip sakiau anksčiau, iš tiesų tai knyga apie buvimą gyvu, ką mes gauname iš to ir ką galime prarasti. Gyvenimas susideda iš milijardų mažyčių smulkmenų, kurių pilna knygoje.

tesa ir adomas
Tesa ir Adomas

“Atsisėdu lovoje ir žiūriu, kaip Zoja rausiasi mano drabužių spintoje. Man atrodo, ji turi planą. Štai kodėl Zoja šauni. Bet geriau tegul paskuba, nes mintys jau sukasi apie tokius dalykus kaip morkos. Ir oras. Ir antys. Ir kriaušės. Aksomas ir šilkas. Ežerai. Pasiilgsiu ledo. Ir sofos. Ir svetainės. Ir to Kelo mėgstamų stebuklingų triukų. Ir baltų daiktų – pieno, sniego, gulbių.”

Istorijos eigoje ji keičiasi, kaip ir aplink ją esantys veikėjai. Iš pradžių ji buvo tikrai erzinanti paauglė, ignoruojanti tai, kad jos liga įtakoja ir taip sudėtingą šeimos gyvenimą. Heizelė Greisė John Green knygoje palyginus lyg koks angelėlis ant debesies grojantis arfa 😀 Tesa gerokai trumpina gyvenimą ja besirūpinančiam tėvui, kuris visko atsisakė, kad galėtų ja pasirūpinti. Atrodo ji nepastebi, kad jos liga ir išsišokimai visiškai nustumia į šoną mažesnį brolį, kuriam taip pat reikia dėmesio.

Jos geriausia draugė Zoja irgi neypatingai simpatiško būdo, vis prikaišiojanti ir šiaip susitelkusi į tai, ko nori ji. Zoja įneša į istoriją nemažai negatyvizmo ir pykčio, tačiau ji taip pat yra tarsi koks Tesos varikliukas, varantis judėti, verčiantis norėti ne tik gulėti susirangius lovoje ir laukti mirties.

Net nežinau, kurią akimirką viskas pasikeičia, ko gero, kai į sceną žengia kaimynas vaikinas Adomas. Jis yra to tipo, kurį lengva pamėgti, kadangi tai kone tobulas vaikinas, nors ir turintis savų problemų. Bet jo pasirodymas istorijoje pakeičia visą galimą istorijos tėkmę ir pakreipia ją visiškai kita linkme, įnešdamas džiaugsmo ir vilties. Tik jo dėka likęs Tesos gyvenimas persisuka, ir ji supranta, kad jos norai buvo menki ir pradeda juos keisti. Kai kurie jo poelgiai tikrai verčia pamilti šį veikėją ir žinoma šiek tiek gailėti, kadangi kiekvienam mylinčiam žmogui būtų baisu stebėti, kaip miršta kitas.

Romantinė linija šioje istorijoje yra savotiškai graži ir saldžiai karti. Norisi Tesai suteikti viską, ko ji neteko dėl savo trumpo gyvenimo, įskaitant meilę. Tačiau tai tikrai drasko skaitytojo širdį, kadangi ta meilė yra iš anksto pasmerkta…

Autorės rašymo stilius kiek… sakyčiau šizofreniškas. Vietomis netgi šiurpinantis. Tesa piešiama šiek tiek išprotėjusi, jos paistalionės realiai tikrai gąsdintų, o apie mintis netgi nekalbu. Gal todėl ir nedaviau penkių kačiukų, nes nemėgstu tokių psichologiškai gąsdinančių knygų, juk vien ko verta tokia citata:

“Pakelčiau kilimą ir nusitempčiau jį po grindimis, prie namo pamatų. Mylėtumės tarp kirminų. Mano pirštai pasiektų jam net po oda.”

Brrr… Bet tokie išsireiškimai leidžia suprasti, kaip giliai jaučiame mus supantį pasaulį, kad mirties akivaizdoje norėtume visą jį susidėti į save ir būti tikri, kad kažką su savimi išsinešime. Finalinė scena apskritai buvo kažkas tokio. Skaitant galvojau, kaip viskas baigsis, ar autorė užbaigs knygą taip, kaip užbaigė. Pabaiga tikrai buvo sukrečianti, verčianti susimastyti ir apskritai trukdanti skaityti per greitai bėgančias eilutes. Kaip ir sakiau, tiesmukas realizmas be jokių blizgučių ir užraitymų.

Tai knyga, kuri patiks tikrai ne visiems, kas nemėgsta pernelyg realistiškų ir kiek niūresnių istorijų gal netgi nerekomenduočiau jos. Aš skaičiau neatsiplėšdama, tai buvo tikrai kažkas kitokio, išsiskiriančio iš visos masės.

keturi

3ca8ba3f6671f0d51d816d0434e36685

Advertisements

One thought on “Kol dar gyva – Jenny Downham (knyga)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s