Kavos piramidė – Nicola Lecca (knyga)


Puikus žodžio meistras italų rašytojas Nicola Lecca (Nikola Leka) pasakoja aštuoniolikmečio našlaičio iš Vengrijos istoriją. Šis naivus ir optimizmu trykštantis vaikinukas vardu Imis, jis neturi nieko, išskyrus svajones, kurių pati didžiausia – Londonas. Imis čia tikisi rasti didžiules galimybes, bet iš pradžių jį pasitinka didžiuliai išbandymai. Laimė, Imis sutinka ne vien priešus, bet ir gausybę draugų – spalvingų ir nepakartojamų. Padedamas jų Imis meta iššūkį negailestingoms ir šaltoms šiuolaikinio pasaulio taisyklėms ir ryžtasi padaryti viską, kad įgyvendintų savo svajonę.

Nors ir kupina išbandymų, „Kavos piramidė“ – tikra optimizmo bomba. Pasak garsios rašytojos Dacios Maraini, ši knyga „padeda susikurti svajonę ir ją įgyvendinti“, o ekonomikos dienraštis „Il Sole 24 Ore“ ją net pavadino antikrizine: „Kavos piramidė – knyga, kuri turėtų būti privaloma mokykloje mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirmoji – sunkiu ekonomiškai metu, kai mūsų jaunimui piešiamos tik niūrios perspektyvos, knyga skatina mąstyti pozityviai. Antroji – itin kokybiškas Nicolos Leccos tekstas kalba.“


 Pagrindinė informacija:cdb_Kavos-piramide_z1

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas: La piramide del caffè
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Patartinas amžius: +14
Žanras: realistinė, jaunimo literatūra
Puslapių skaičius: 248
Pasakotojas: trečiasis asmuo, žvilgsnis į daugybės veikėjų gyvenimus
Autoriaus puslapis: http://www.nicolalecca.it/


 

Pasidarykite puodelį kvapnios kavos arba saldžios arbatos, patogiai įsitaisykite lovoje ir leiskite “Kavos piramidei” gerai popietei pagrobti jus į savo pasaulį, priversti susimąstyti apie daugybę dalykų ir suvokti kelias naujas gyvenimo tiesas. Aš suteikiau šiai knygai leidimą ir nepasigailėjau nei per nago juodumą. Tai knyga apie nieką ir knyga apie viską – tokia buvo pirma šovusi mintis, kai užverčiau ją.

Autorius gimė 1976 metais ir yra rašytojas, kuriam teko pagyventi Reikjavike, Visbyje, Barselonoje, Venecijoje, Londone, Vienoje ir Insbruke. Jo trumpų istorijų rinkinys 1999 metais laimėjo Strega prizą. Jo kūrinius galima rasti išverstus 15 Europos šalių. Dėl savo literatūros nuopelnų, autorius buvo išrinktas atstovauti Italiją ir keliauti Literaturexpress traukiniu, kurį remia UNESCO.  Šiuo traukiniu važiuoja 100 autoriai iš 46 šalių.

Kad autorius išmano rašytinio žodžio subtilybes, tikrai lengva pastebėti iš pirmų puslapių. O 100 procentų įsitikinate, kai pasiekiate knygos pabaigą. Istorijoje tikrai nėra lenktynių ir su drakonais kovojančių drąsių vyrukų. Iš tiesų atrodo, kad čia nėra jokio veiksmo. Tiesiog pasakojama daugybės veikėjų koks nors gyvenimo gabaliukas, kuris vienaip ar kitaip susijęs su kitu gabaliuku. Mes žvilgtelėsime, ką gi veikia rūškana kaimynė, kuri retai būna kuo patenkinta, pasižiūrėsime, kaip gyvena vaikai prieglaudoje, įslysime į garsios rašytojos, sergančios vėžiu, gyvenimą.

– Eina šikt tas jaunimas, jis iš visų blogiausias – jauni ištisas dienas kiurkso internete ir, užuot gyvenę, tik įsivaizduoja gyvenimą. Be to, savo tinklaraščiuose mano knygas vadina liūdnomis ir nuobodžiomis.

Ką jau ką, tačiau neturėsite galimybės ilgai pagyventi viename veikėjo pasaulyje, o tai ir buvo įdomu. Juk knygose mes visados turime viską regėti tik iš vieno veikėjo perspektyvos, matyti ir žinoti tai, ką žino jis. Tai, kad šioji istorija mums leidžia pažvelgti į daugybę dalykų, tikrai yra nemenkas pliusas. Tačiau vis dėlto knygoje galima lengvai pastebėti, kad istorijoje vyrauja vienas pagrindinis veikėjas, kuris yra tas stebuklingas magnetas pritraukiantis prie savęs kitas asmenybes. Tai paprastas vaikinukas iš vaikų prieglaudos. Jis atvyko į Londoną, kur nori kilti Porper Coffee imperijos piramide į viršų.

Ir ne tik tai: Jordis Imiui papasakoja, kad kavinėje dirbantiems lietuviams jau seniai baigėsi leidimas gyventi šalyje, juos reikėtų atleisti, tačiau Viktorija ir Endrius nė nemano to daryti.

Skaitydami šią knygą tikrai suprasite, kodėl knyga vadinasi taip, kaip vadinasi (jeigu kartais dar nesupratote). Taip pat ją atsivertę galėsite sužinoti kelis įdomius ir naudingus dalykėlius, jeigu patys sumanysite kaip knygos herojus Imis siekti geresnio gyvenimo svajos.

Keista, tačiau visi tie pamokymai, kaip derėtų elgtis, kad įtiktum kitam ir visa kita, buvo taip pristatyti, kad nesijautei, kad knyga staiga būtų pavirtusi kokia nors nuobodžia instrukcijų knyga, kurią skaitai pusiau miegodamas, pusiau svajodamas, ką gi pasidarysi valgyti, kai sąžiningai tavo akys perbėgs visus parašytus žodžius.

Auklytė Ada teisi: troškimai – tai ateities deguonis, tačiau išties laimingas gali būti tik šią akimirką. Gailėjimasis to, kas buvo, ar išgyvenimas dėl to, kas dar nenutiko, labai nualina sielą ir galiausiai ją palaužia.

Be Imio, kaip vieno iš centrinių figūrų, mes galime be jokio vargo pastebėti, kad kartas nuo karto autorius mus sugrąžina į vaikų prieglaudą. Jis neleidžia mums pamiršti, kad kai kurie šios knygos veikėjai nėra tokie paprasti ir laimingi žmonės, kaip dažniausiai visados norėtumėme matyti knygose. Tačiau jis nepaverčia knygos kokia nors ašarų pakalne. Tikrai ne. Autorius stengiasi ne kartą kaip nors tiesiogiai ir netiesiogiai pasakyti, kad ir kas, kad tave likimas nuskriaudė. Tu vis tiek gali būti laimingas.

Neturėti tėvų vienu požiūriu yra pranašumas – netenka jų gedėti. Netgi atvirkščiai, jų mirties dieną gali jaustis laimingas kaip niekada, galvoti, kad gyvenime apstu stebuklų ir nuostabių dalykų.

Taigi, žodžiai knygos gale, kad istorija yra tikra “optimizmo bomba” yra taiklus pasakymas. Todėl, jeigu esate liūdni ir nusiminę, griebkite šią knygą ir leiskite jos istorijai suteikti jums viltį ir optimizmą.

Bet pabaigę skaityti istoriją jūs rasite ir puslapį pavadinimu “Pastaba”. Čia autorius atskleidžia, kas gi romane buvo tiesa, o kas grynai jo vaizduotės vaisius. Tačiau neaskleisiu nei vienos smulkmenos, bet paklausiu jūsų: ar Proper Coffee tikra kavinė? Ar egzistuoja tokie Niujorko glamūro apdovanojimai? IR, ar Elžvieta Batori yra tikra persona?

Ir būtinai noriu pabrėžti, kad knyga yra sudaryta iš trumpučių skyrių, kurie skaitosi tikrai greitai, nors juose yra pasakojimas, o ne koks nors veiksmas. Autorius taip paprastai ir sumaniai pateikia faktus, kurie įprastu atveju priverstų jus pasvajoti apie lovą ir saldų miegą, kad net nesuvokiate, jog skaitote tuos prakeiktus nuobodžius faktus 😀 Man, kuriai patinka daugiau veiksmas, o ne koks nors detalių pateikimas, buvo didžiulė staigmena, kad taip skaniai tuos faktus sau surijau.

Reziumė ganėtinai paprasta. Tai knyga, kuri sugebės jus vienaip ar kitaip įtraukti į save, jeigu tik suteiksite jai progą. Ji privers jus galvoti ir mokytis. Tiems, kuriems patinka knygos su daugybe minčių, turėtų nedelsti ir pagriebti šią knygą.


keturikitty

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s