Paukščių mergaitė – Annabel Pitcher (Knyga)


Kodėl turėtum perskaityti šią knygą?

Alisai tik penkiolika, ji niekuo nesiskirtų nuo kitų tavo bendraamžių – jeigu ne paslaptis, kuri yra tokia siaubinga, jog mergaitė jaučiasi negalinti jos papasakoti net artimiausiam draugui. Ji nusprendžia atlikti savo išpažintį tik vienam žmogui, kuris yra… Jeigu būsi pakankamai drąsi, Alisa savo istoriją papasakos ir tau.

Kodėl Jūsų vaikas turėtų perskaityti šią knygą?

Vaikai dažnai turi paslapčių, kuriomis vengia dalintis su savo artimaisiais. Kartais tai būna nereikšmingos smulkmenos, kurios verčia vaikus jaustis nepatogiai ar susigėsti. Savo rankoje laikote penkiolikametės mergaitės istoriją, kuri padės Jūsų vaikams suprasti, kad nesvarbu, kas nutiktų – visuomet galima surasti išeitį.


Pagrindinė informacija:   paukščių mergaitė

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo metai: 2015
Originalus pavadinimas:   Ketchup Clouds
Ankstesnės dalys:  nėra
Serijos pavadinimas:  nėra
Patartinas amžius: +10/11
Žanras: jaunimo literatūra, romantika, šiuolaikinė literatūra, mistika
Puslapių skaičius:  272
Pasakotojas: mergina
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.annabelpitcher.com/

 


  Knyga, kuri įsibraus iki pat širdies gelmių ir pradės groti jūsų emocijomis kaip profesionalus muzikantas.  Jūs pyksite, verksite, džiaugsitės… ir priėję knygos pabaigą negalėsite patikėti tuo, kaip šioji knyga pasibaigė. Taip galiu jums pristatyti knygą, kuri paliko mane be nakties miego, sudrumstė mintis ir kelias dienas vis išlįsdavo iš gelmių.

Autorė gimė 1982 metais mažame Vakarų Yorkshiro miestelyje, kuriame gyveno daugiau avių nei žmonių. Būdama 10 metų ji nesąmoningai pradėjo galvoti, ar nevertėtų būtų rašytoja. Autorė studijavo anglų literatūrą ir mano, kad tie trys metai analizuojant kūrinius, jų struktūras jai labai pasitarnavo pačiai rašant.  Paukščių mergaitė yra antrasis autorės darbas, kurį dabar galite perskaityti ir lietuvių kalba.

Pripažinsiu, kad lietuviška anotacija nėra labai iškalbinga, tačiau tikrai sugundanti dirstelėti, kas gi slepiasi po viršeliu. O čia slepiasi daugybė laiškų, kurie supina dabartį su skaudžia praeitimi.

Laiškus rašo mergina, kuri save pristato kaip Zoją. Laiškus ji rašo vienam kaliniui, apie kurį daugiau sužinome tik tada, kai pati pagrindinė veikėja kažką užsimena apie jo nusikaltimus, jo gyvenimą, charakterį ir ateitį  ir, žinoma, kodėl būtent jam nusprendžia rašyti. Su kiekvienu laišku mergina atskleidžia vis daugiau savo gyvenimo detalių, tačiau kantriai saugo paslaptį.

Aš žinau, koks tai jausmas.
Mano auka buvo ne moteris. Mano auka buvo vaikinas. Aš jį nužudžiau, lygiai prieš tris mėnesius.

Su šia informacija susipažinsite jau pačiame pirmame skyriuje, o tai bus priežastis, kodėl skaitysite toliau, nes norite to ar ne, jūsų smalsumas bus prikeltas ir neužmigs tol, kol nebus patenkintas. Autorė atrodo puikiai tai supranta ir ilgai jums neatskleis, kuris iš knygoje esančių vaikinu bus tas, kuris atsidurs karste. Bet autorė mėto užuominas, gaila, kad jos ganėtinai painios ir pati tarp jų sugebėjau susipainioti.

O kur dar tai, kad abu jaunuoliai atrodo yra saldūs kąsneliai?

Kaip jau galėjote suprasti, knygoje yra sukuriamas meilės trikampis. Gaila, kad vienas iš jų taip negražiai pasitraukia, kai iš tikrųjų jie abu buvo verti dėmesio. Kad ir kaip būtų keista, tačiau autorė sugebėjo ir su trikampiu sužaisti taip, kad šis tampa dramatišku ir kupinu paslapčių bei… suteikia smagių momentų, kai mergina mėgindama išsisukti savo lūpomis pradeda formuoti melus.

Kokius būtent melus? Na, paskaitykite knygą 😉

Patys vaikinai kūrinyje yra neblogai išvysti ir juos lengva pamilti, nerimauti dėl jų. Iš pradžių man buvo tas pats, kuris iš jų užmigs amžiams, tačiau vėliau pradėjau plėšytis, dar vėliau – kramtyti nagus, nes nenorėjau, kad kuris nors iš jų iš tikrųjų pasitrauktų.

Jie abu turi likti gyvi. Nesvarbu kaip, bet… nei vienas neturi mirti.

Deja, vienas miršta, o tas, kuris lieka gyvas… na sakykime, kad jis privers jus susimąstyti, kur namuose laikote vienkartines popierines nosines.

Tačiau laiškuose ne tik yra atskleidžiama ramybės neduodanti merginai paslaptis, tačiau ir jos šeimos gyvenimas. Autorė neapsiribojo savo tekste išryškindama merginos vidinius demonus, tačiau panaršo ir po paauglių pasaulį, šeimos tragedijas bei santykius. Jums greitai ne tik rūpės daugiau sužinoti apie paslaptingą vakarą, kai vienas iš knygoje esančių vaikinų miršta, tačiau alksite, kaip norėsite sužinoti, kokią gi paslaptį turi pati Zojos šeima.

Pripažinsiu, Zojos motina mane erzino, o tėvo buvo gaila, kad turi su tokia moterimi gyventi, tačiau kai iš pakampių pradeda lįsti visos paslaptis, tas priešiškumas šiam veikėjui sumenko ir pasidarė net gaila jos.

– Žinau, – suburbėjau nors tai netiesa. Ir visada taip, kai kalbame apie profesijas. Lengviau sutikti su viskuo, ką sako mama, nes jaučiuosi jai lyg ir skolinga už jos sunkų darbą.

Šeimą iš viso sudaro trys mergaitės ir mama su tėčiu. Jauniausia pagrandukė yra kurčia. Tai suteikia savotiško žavumo šiai istorijai. Galima pasižiūrėti į visai kitokį šeimos modelį ir problemas, kurių jos turi, pavyzdžiui, bendravimas, pinigai, nepakankamas dėmesio kreipimas į kai kuriuos dalykus ir… čia rasite paslaptį, apie kurią jau spėjau užsiminti.

Ir čia padiskutuokime apie knygos pavadinimą, kuris tikrai žavus ir… paimtas tiesiai iš kūrinio šerdies. Vienas iš vaikinų merginą pavadino paukščių mergaite:

– Niekas taip nesuartina žmonių kaip geras padeginimas, – vaikinas buvo išsišiepęs. – Gal po to reikėtų įmesti pudelį. – Aš ėmiau juoktis, kai šuo sulojo, toks piktas pūkų kamuolys su apsiaustu. Vaikinas papurtė galą. – Gal jis škotas. Jei jis škotas, jo savininkus paleisiu. Kuo tu vardu? – staiga paklausė. Šįkart jam atsakiau. Tie du skiemenys iš mano lūpų nuskambėjo naujai. – Geriau nei Paukščių mergaitė, – tarė vaikinas:- Aš taip vadinau tave savo mintyse <…>.

Pati pagrindinė mergina yra paprasta žemės gyventoja, kuri meluoja, kuri myli, kuri nekenčia, kuri yra šmaikšti, kuri verkia… Jai labai patinka paukščiai, kaip jau galėjote suprasti iš citatos. Merginą lengva pamėgti ir jos personažas menkai erzina, nors tai, kad ji delsia sakyti tiesą ir vis klampina save melais, kai kuriuos tikrai galėtų suerzinti. Bet juk ir realybėje paaugliai meluoja 🙂

Taigi, mergina iš lėto skęsta savo melų liūne, o mus į emocijų pelkę klampina kiekvienas jos parašytas laiškas. Įklampina taip giliai, kad finale galima suvokti, kad tai buvo nepaprasta, įtraukianti istorija, kurią tikrai norėsis perskaityti dar kelis kartus.

Knyga tikrai patiks tiems, kam patinka skaityti laiškus ir dienoraščius, kam patinka tragiškos istorijos, paslaptys ir dramos šeimose. JŪS privalote atsiversti šią knygą.

penkikitty

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s