Knygų vagilė – Markus Zusak (knyga)


knygos apžvalga

Užburiantis pasakojimas apie Lizelę Meminger, devynmetę knygų vagilę, vieną iš tų kaskart išliekančiųjų, apie šaunią ir visiškai nebaisią pasakotoją Mirtį, tikrą Lizelės draugą Maksą. Tiktai knygos ir patraukė neįprastos pasakotojos dėmesį mergaitę ji matė tris sykius…
„Knygų vagilė“ – itin drąsi ir graži istorija apie ketvirtojo dešimtmečio karo niokojamą Vokietiją, labai skirtingus jos žmones ir likimus.


 

Pagrindinė informacija:   knygu_vagile

Kalba: lietuvių
Išleidimo metai: 2011 (Lietuvoje)
Originalus pavadinimas: The book thief
Ankstesnės dalys: nėra
Serijos pavadinimas: nėra
Žanras: realistinė literatūra, istorinė, jaunimo literatūra
Patartinas amžius: +14
Puslapių skaičius:  544
Pasakotojas: mirtis (sienų griovimas, žvilgsnis į daugybės veikėjų gyvenimus)
Autoriaus (-ės) puslapis: http://www.ZusakBooks.tumblr.com


 Knygų vagilė jau spėjo būti įvardinta pačiais įvairiausiais, teigiamais  ir nuostabiausiais žodžiais. Taigi, vargu ar yra įmanoma ją apibūdinti taip, kaip dar šioji nėra įvardinta. New York Times: “Nuostabi ir labai ambicinga“, Sunday Telegraph: “Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“. 2006 ir 2007 kūrinys yra susižėręs įvairiausių prizų. Taip pat ji yra įvardijama kaip geriausia metų knyga.

O kur ji tokia nebus? Šioje knygoje yra aprašomi ne tik širdį draskantys ir verčiantys susimąstyti nutikimai, tačiau ir viskas yra pateikta tokiu kūrybingu būdu, kad sunku nesižavėti ir nepaploti autoriui už tokį kūrinį, kurį tikrai nėra gėda turėti savo namų lentynoje, šimtus kartų paimti į rankas ir vėl ir vėl ir vėl… perskaityti.

Autorius net tris metus užtruko parašyti šią istorija. Tikrai ilgai. Taip pat jis prisipažįsta, kad rašydamas savo istorijas vienu metu skaito netgi keturias knygas! Jis perskaito jose ištraukas teigdamas, kad taip yra geriau daryti, nei visiškai pasišvęsti tik vienai nuostabiai knygai. What’s Eating Gilbert Grape pagal  Peter Hedges ir Catch-22 pagal Joseph Heller yra mėgstamiausios autoriaus knygos.

Paklaustas, kodėl jis nusprendė parašyti apie paprastus žmones gyvenančius nacių režimo laikais, autorius atsako, kad jį įkvėpė girdėtos istorijos. Jo paties motina yra vokietė, o tėvas australas. Motina jam papasakoja vieną nutikimą, kai jai buvo šešeri. Ji išgirdo čaižų garsą, kuris buvo leidžiamas gatvėje. Ten žydai žygiavo į koncentracijos stovyklą. Vienas iš jų buvo senas vyras, kuris vos pajėgė pajudėti į priekį. Berniukas jam davė gabalėlį duonos. Abu buvo nuplakti: vienas už tai, kad davė duonos, o kitas – kad ją paėmė.

Kaip pagalvoju, tai siaubingi buvo tada laikai.

Šioji knyga yra jau paversta filmu, kuris 2013 metais buvo rodomas kino teatruose. O pačią istoriją pasakoja… mirtis. Bet autorius prisipažįsta, kad ne iš karto buvo nuspręsta, kad visą istoriją pasakos būtent šioji kraupi būtybė. Autorius mėgino naratore paversti Lizelę, mėgino rašyti ir iš trečio asmens. Džiugu, kad tie bandymai buvo nesėkmingi. Pagrindinį knygos grožį būtent ir suteikia tai, kad mums viską pasakoja Mirtis.

Taigi, reikia pridurti, kad tai yra labai jau netradicinis ir neįprastas naratorius. Dar neteko skaityti istorijos, kur viską pasakoti tai, ko kiekvienas iš mūsų bijo. Tačiau šioje knygoje mirtis nėra jau tokia baisi. Priešingai. Ji ganėtinai supratinga, išmintinga ir… kiek liūdnoka, pavargusi.

Menkutis faktas

JŪS MIRSITE

Bet verta būtinai paminėti, kad ne tiks knygos vedlys yra šios istorijos netikėtas akcentas, tačiau ir tai, kad istorija nėra pasakojama bet kam; šioje knygoje paminėtus nutikimus Mirtis tiesiogiai pasakoja jums, ji kreipiasi į jus, kalbasi su jumis. Šiurpoka?

Kartais mėgindavau įsivaizduoti, kaip viskas atrodė virš tų debesų, kur saulė neabejotinai buvo vaiski, o beribis dangus – milžiniška mėlynė.

Jie buvo prancūzai, jie buvo žydai. Jai buvote jūs.

Nors visi įsivaizduoja, kad mirtis yra vyriška figūra, knygoje vertėjai ją pateikė kaip moterį, o tai yra kažkokia mistika. Juk mes įsivaizduojame, kad mirtis yra vyras. Bet reikia pasakyti, kad ir anglų kalboje mirtis yra moteris.Sunku suvokti, kodėl staiga moteris pavirsta vyru. Juk pripažinkime, mirtis visur vaizduojama kaip vyras.

Dėl to, kad ir mano galvoje mirtis daugiau yra vyriška figūra, buvo iš pradžių ganėtinai neįprasta skaityti tas vietas, kur mirtis ką nors apmąsto, ką nors sako man, nes mintyse regėdavau vyrą, o girdėdavau moters balsą 😀 Bet kai įpranti, tai tikrai pradeda netrukdyti ir tas vyras pavirsta moterimi.

Nors autorius negyvena Vokietijoje ir tikrai savo kailiu nėra išgyvenęs Antrojo pasaulinio Karo košmaro, knygoje ganėtinai neblogai viskas yra pateikta. Nežinia, kiek tiksliai jis įpynė į istoriją savo fantazijų ir realių faktų, tačiau teikia pripažinti, kad pati atmosfera, žydų statusas visuomenėje, tas nesibaigiantis alkis, baimė, mirtys, kova už būvį… viskas tikrai čia yra ir galima pasijusti, kad tu tikrai akimirkai atsidūrei tų siaubingų įvykių sūkuryje. Bet nesijaudinkite, knygoje viskas yra labai nepaprastai gražiai aprašyta. Istorijoje tikrai autorius nedrįso pateikti tikrai šlykščių aprašymų, kurios priverstų jus pas poną klozetą palikti savo skanių pusryčių; viskas padaryta su elegancija ir skoniu. Skaityti tekstą yra vienas malonumas.

 Kas mane labai nustebino skaitant šią knygą, buvo tai, kad autorius nebijojo leisti Mirčiai atskleisti daugybės dalykų anksčiau laiko. Skaitytojui atskleidžiamos visos paslaptys apie veikėjų būsimus gyvenimu ir tragedijas. Atrodytų, kad tai iškart atbaidytų skaitytoją nuo šios knygos vartymo. Juk vis dėlto, visos mįslės yra įmintos. Kam man toliau skaityti knygą, kai žinau, kaip ji baigsis?

Bet čia yra yra keistas paradoksas; tu žinai tiesą, ateitį ir vis tiek skaitai vildamasis, kad gal tai buvo tik menka apgaulė, gudrybė tave išmėginti. Kiekvienas veikėjas, kad ir koks jis bebūtų, nėra toks šlykštus ar atgrasus, kad būtų neįmanoma jo bent truputį pamilti ir nerimauti dėl jo likimo. Visi veikėjai knygoje turėjo kažką savyje. Tai galėjo būti net ir apgailėtina smulkmena, faktas, bruožas, hobis ir žodžiai, tai, kas atrodytų, kad tikrai nėra svarbu, bet būtent ta smulkmena buvo pakankamai stipri pramušti aplink širdį ir protą tūnančias sienas.

Prieš išlipdamas iš upės ir įteikdamas jai knygą, Rudis dar kelias akimirkas pastovėjo iki juosmens įbridęs į ledinį vandenį. Kelnės buvo prilipusios prie kojų, tačiau nesustojo. Tiesą sakant, manau, kad jis bijojo. Rudį Štainerį baugino knygų vagilės bučiny. Jis jo laukė taip ilgai. Veikiausiai jis ją labai stipriai mylėjo. Taip stipriai, kad daugiau nebeprašė jos lūpų, pasiryžęs kapan atgulti niekuomet jų taip ir neparagavęs.

 Knygoje yra labai išaukštinamas rašytinis žodis. Jau pats pavadinimas tai tik patvirtina ir įrodo, kad knygoje bus vagysčių ir… daug knygų. O tai tarsi nepaprastai gundantis masalas visiems skaitantiems. Yra tikrai nepaprastai sunku nesižavėti Lizelės meile knygomis, tuo užsispyrimu išmokti skaityti, o vėliau netgi pačiai aprašyti savo gyvenimą ant popieriaus lapo. Tikrai norėčiau, kad Lizelė būtų ne literatūrinė persona, o tikras žmogus. Būtų apie ką pakalbėti  su šia mergina.

Knygoje taip pat yra aukštinamas žmogiškumas ir pasiaukojimas. Kaip jis pasireiškia, tikrai nepasakysiu, kad nesugadinčiau jums malonumo skaityti šią knygą, tačiau perskaitę šią istoriją tikrai į kai kuriuos dalykus jūs pradėsite žiūrėti kitomis akimis, ar bent jau bus išjudinti jūsų įsitikinimų pamatai.

Knygą siūlau perskaityti visiems: nesvarbu kiek jums metų, ar esate Ievos, ar Adomai. Bent jau pamėginti įveikti šią storą knygą yra tikrai verta. Bet to ypatingai siūlyčiau ją perskaityti Anos Frank dienoraštį pamėgusiems skaitytojams. Tikrai nenusivilsite 🙂

penki

kitty

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.