Aš prieš tave (Me before you) – Jojo Moyes (knyga)


Lu Klark žino, kiek yra žingsnių nuo autobusų stotelės iki jos namų ir kad jai patinka dirbti miestelio arbatinėje. Ne paslaptis jai ir tai, kad ji turbūt nemyli savo vaikino Patriko.
Tačiau Lu nė nenumano, kad netrukus neteks savo mėgstamo darbo ir kad jai atsivers naujo žinojimo horizontas bei gniaužianti kvapą iki tol nepatirtų jausmų gelmė.
Vilas Treinoras žino, kad po motociklo avarijos prarado norą gyventi. Žino, kad dabar viskas atrodo menka ir atgrasu. Taip pat jis žino, kaip šiai beprasmybei padaryti galą.
Tačiau Vilas nežino, kad netrukus į jo pasaulį įsiverš nuostabioji Lu. Ir nė vienas iš jų nenutuokia, kaip juodu abu pakeis lemtinga akistata su neįprasta galimybe vienas kitą turėti arba visam laikui prarasti.


Pagrindinė knygos informacija: viršelis

Kalba: lietuvių kalba
Išleidimo data:
Lietuvoje 2012
Originalusis pavadinimas:
Me Before You
Serijos pavadinimas:
nėra
Ankstesnės dalys:
nėra
Žanras:
suaugusiųjų literatūra, realistinė literatūra, drama
Patartinas amžius:
18+
Autoriaus (-ės) puslapis:
http://www.jojomoyes.com


Negalėjau padėti šios knygos į šalį, bet teko, nes ji ganėtinai stora – kai jau atrodydavo, kad finišas nebetoli, žiūrėk ir vėl atsiranda netikėtas posūkis. Tuo metu, kai neskaičiau, vis galvojau kaip gi viskas susiklostys, kas laukia herojų. Perskaičius giliai atsidusau, nes supratau, ką norėjo pasakyti autorė, kad kitokios pabaigos net negalėjo būti.
Bet geriau pakalbėkime apie knygą. Nors ji skirta suaugusiųjų auditorijai, bet neabejotinai tiks ir jaunesniems skaitytojams, nes vis tik tai meilės istorija, ją verta perskaityti vien tam, kad praplėstų akiratį. Jei jums patiko filmas Neliečiamieji (Intouchables), apie paralyžiuoto pono ir jo slaugo draugystę, būtinai turite perskaityti ir šį kūrinį.

Neliečiamieji

Vilas prieš dvejus metus buvo labai sėkmingas verslininkas, kuris mėgo keliauti į neįtikėtinas pasaulio vietas, ekstremalų sportą ir gražias merginas, tačiau likimas turėjo jam paruošęs kitą gyvenimo kelią – vykstant į darbą vaikiną partrenkia motociklas, sunkiai sužeidžia ir jis paralyžiuojamas. Tokia padėtis, kai prieš tai jis gyveno fiziškai ir socialiai aktyvų gyvenimą, jam atrodo nepakeliama.
Lu atrodo niekuo neypatinga 26 metų mergina, kuri mėgsta rengtis ryškiai, eiti į darbą kavinėje, ten kalbėtis su klientais ir grįžti namo. Praradusi darbą kavinėje jos nemažą šeimą ištinka finansinė krizė, kadangi prieš tai ji stipriai prisidėdavo prie bendro biudžeto. Be darbo ji pasijunta kaip be rankų, todėl nenuilsdama nervina darbo biržos darbuotoją, kol šis galų gale pasiūlo slaugės darbo vietą prižiūrint paralyžiuotą žmogų. Ir nors ji neturi jokios panašaus darbo patirties, tačiau gauna darbą. Kaip paaiškėja, Lu pasamdoma dėl savo nevaržomo būdo ir humoro jausmo, kad praskaidrintų gyvenimą šeimininkų sūnui.
Vilo gyvenimas po avarijos baigėsi, o Lu sutikus jį atvirkščiai – prasidėjo.
Istorija pasakojama iš merginos pozicijos, nors autorė bent kartą leidžia pajusti, ką mąsto ir kiti herojai (Vilo tėvai, terapeutas, Lu sesuo). Vilo „balsą“ galima išgirsti tik pačioje pradžioje, prieš avariją.

Gyventi oriai. Mirti oriai

Knygoje paliečiamos tokios jautrios temos kaip neįgaliųjų diskriminacija, su kokiais sunkumais susiduria sunkią negalią turintys asmenys, galų gale eutanaziją. Kaip nurodo lietuviškoji vikipedija, „žmogaus eutanazija – tai sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti. Savanoriška eutanazija dažniausiai taikoma nepagydomiems ligoniams, kurių likęs gyvenimas praeitų skausmuose, ir tik jiems patiems norint.“
Kaip tikriausiai supratote, Vilas nebenori gyventi. Jis duoda savo tėvams pusmetį su tuo apsiprasti, jie tikisi su Lu pagalba pakeisti šį nusistatymą. Sveikiems žmonėms norą mirti sunku suprasti.

30155108

„Ar žinai, ką reiškia žinoti, kad visiems laikams taip ir liksi prirakintas prie lovos ir be pašalinių pagalbos negalėsi nei valgyti, nei apsirengti, nei bendrauti su išoriniu pasauliu? Tu turbūt maloni mergina ir esu tikras, kad linki jam tik gero, betgi visai įmanoma, kad jau kitą savaitę jį prižiūrės kas nors kita, koks nors žmogus, kuris jį liūdins, kuriam jis nė nepatiks. To, kaip ir viso kito, mes taip pat negalime kontroliuoti. Mes, paralitikai, puikiai žinom, kad mūsų valioje likę labai nedaug kas, kad negalime rinktis net to, kas mus maitins, rengs, praus, girdys mums vaistus. Nežmoniškai sunku gyventi visa tai žinant.“ p. 247

Tačiau negalvokite, kad visa knyga tokia pesimistiška, nes autorė istoriją papasakojo su humoru, ir nors kai kurie monologai buvo nuobodūs ir norėjosi juos praleisti, tačiau knyga susiskaitė labai lengvai, negalėjau atsiplėšti.

Autorė Jojo Moyes

Parašyti šią knygą autorę įkvėpė istorija apie regbio žaidėją, kuris po nelaimingo atsitikimo buvo paralyžiuotas ir įtikino savo tėvus nuvežti jį eutanazijai į Dignitas kliniką Šveicarijoje. Beje apie tai paminima ir knygoje. Šios knygos ekranizavimo teises įsigijo Metro-Goldwyn-Mayer kino studija. Buvo kalbama, kad Lu vaidmeniui puikiai tiktų Jennifer Lawrence ar Carey Mulligan, Viljamo vaidmenyje autorė mato Ryan Gosling.
Šią knygą rekomenduočiau tiems, kurie mėgsta storas knygas ir neįprastas meilės istorijas. Tai viena tų prasmingesnių istorijų, priversiančių nušypsoti ir nubraukti ašarą bei paliksianti įspūdį.

keturi

 

 

egliosha logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s