Distopija – kas tai?


Distopija… šis žanras šiuo metu yra vienas iš populiariausių žanrų tarp jaunimo romanų, o pagal jas dabar kuriami filmai kaip, pavyzdžiui “Bado žaidynės“, “Divergentė“, “Siuntėjas“ ir daugybė kitų. Tačiau, kas yra toji distopija?

Žodis distopija labai panašiai skamba į žodį utopija. Manyčiau, kad šį žodį žino kiekvienas, kuris bent kiek domėjosi literatūra ar bent jau neužmigo per istorijos pamokas. Thomas More parašė knygą pavadinimu “Utopia“, kurioje pasakojama apie visuomenę, kuri gyvena vienoje iš salų Atlanto vandenyne.  Šioji visuomenė yra… tobula. Taigi,  žodis utopia ir reiškia – tobula visuomenė. Dabar šis žodis daugiau vartojimas norint įvardinti mėginimą sukurti tobulą visuomenę, kurioje visi būtų laimingi, gyventų darnoje, nėra jokių karų ir t.t.  Šis žodis po truputį augo ir įgavo sesytę – distopiją.

Distopija – tai ateities pasaulis, kurį valdo tam tikra valdžia. Šioji stengiasi, kad pasaulis būtų tvarkingas bet kokia kaina. Taigi, tikrų tikriausia priespauda. Kas įdomiausia, šios valdžios gali būti skirtingų tipų:

  • Kompanijų valdžia: viena ar daugiau didelių kompanijų/firmų valdo visuomenę, pasitelkdami savo gaminius, reklamą ir/arba žiniasklaidą.
  • Biurokratinė valdžia: visuomenė yra kontroliuojama su žmogumi nesiskaitančios biurokratijos. Šioji tai daro pasitelkusi daugybę įvairių reguliavimų, painių dokumentų spąstų ir pasinaudodama daugybės nekompetetingų valdžios pareigūnų teikiamomis paslaugomis.
  • Technologija pagrįsta valdžia: visuomenė yra kontroliuojama technologijų, pvz., kompiuterių, robotų ir/arba kitų mokslinių prietaisų.
  • Filosofija ar religija pagrįsta valdžia: visuomenė yra kontroliuojama kokios nors religijos ar filosofinės ideologijos pagrindu. Dažniausiai valdžia yra diktatorinė ar teokratinė.

Taip pat šiame žanre galime rasti ir pačių įvairiausių dalykų bei siužetų:

  • žmonės skirstymas į grupes pagal charakterį (“Divergentė“)
  • žmonės skirstymas į visuomenes pagal teritoriją (“Bado žaidynės“),
  • visiškas žmogaus kontroliavimas (“Parinktieji“),
  • valdžios mėginimas pavergti pasaulį (“Shatter me“ serija)
  • kitų pasaulių užkariavimas (“Across the universe),
  • ginimasis nuo kitų padarų (“Enderio žaidynės“)
  • mokslininkų eksperimentai (“Bėgikas labirintu“)

Pagrindiai distopijos bruožai:

  • yra naudojama propaganda tam, kad būtų kontroliuojama visuomenė;
  • informacija, laisvė ir sava nuomonė yra kontroliuojami dalykai;
  • civiliai bijo išorinio pasaulio;
  • visuomenė gyvena manydama, kad jų pasaulis yra tobulas;

Distopijos žanras, kuris priklauso mokslinei fantastikai, yra pasitelkiamas norint atskleisti šių dienų visuomenėje esančias problemas. Dėl šios priežasties distopija asocijuojasi su kažkuo purvinu, blogu ir nešvariu. Todėl, vos išgirdus šį žodį, galima numanyti, kad istorijoje ar filme bus daugybė neteisybės, mėginimo kontroliuoti visuomenę ir, be abejonės, visa tai sukels paprastų žmonių maištą.

Dėl šios priežasties galima sukurti distopijinį pasaulį pasitelkus bet kokią šių dienų problemą. Kad ir kaip būtų keista, daugumoje šio žanro knygų žmonės susiduria su maisto problema. Kol kas tik vienoje skaičiau (Erin Bowman “Taken“), kur būtų pabrėžiama vandens svarba.

Neseniai per aplinkotyros paskaitą teko žiūrėti filmą apie vandenį. Mes visi manome, kad nafta ir elektra yra patys svarbiausi mūsų gyvenimo palydovai. Be jų mes mirtumėme. Tikrai? Viduramžiais šių dalykų nebuvo, kaip ir Antikoje. Pasižiūrėkite, žmonės sau laimingai gyveno. Todėl, jeigu mėginsite kurti savo distopinį pasaulį, jūs turite suvokti, kad valdžia kontroliuoja žmones keliais būdais ir vienas iš jų yra pasitelkus į pagalbą maistą, deguonį ir vandenį. Žmogus negalėtų gyventi be oro, vėliau be vandens, o tada maisto eilė ateina. Taigi, visai natūralu, kad į tai reikia būtinai atkreipti dėmesį.

Dažnai šio žanro knygose naujos visuomenės susidarymą paskatina pasaulyje buvę karai. Mėgstamas autorių karas yra – pasaulis trečiasis karas. Jau teko skaityti tikrai ne vieną knygą, kurioje kalbama apie šią įvykstančią pasaulinę nelaimę. Kita priežastis būtų pasikeitusi valdžia ir žmonių nuolankumas. Taip pat galima pridėti ir ateivius: jie užvaldo žemę arba mėgina ją užvaldyti.

Nereikėtų pamiršti, kad visuomenė vystosi, tobulėja ir pati keičia taisykles dėl jos pačios išrastų technologijų. Čia galima prigalvoti įvairių įdomybių: radiacija pakeičia fauną ir florą.Tada dažnai yra galimi du keliai: ieškoti naujos planetos arba mėginti toliau gyventi savoje sukūrus miestą/tvirtovę.

Taip pat gali būti ne tik mutacija, tačiau ir įvairios pavojingos ligos, kurios pabėgo iš laboratorijas. Tai irgi įdomus reiškinys, kai  didelė dalis žmonių populiacijos išmiršta. Tada susikuria nauja visuomenė, kurioje tam tikri asmenys mėgina atkurti žmonių visuomenės didybę.

Taip pat ganėtinai populiarus zombių tematika; liga prikelia numirėlius ar gyvuosius paverčia jais. Tikrai šiuo metu buvo porą filmų, kurie buvo su tuo susiję: Warm bodies, Warl war Z, I am legend ir kiti.

Kalbant apie žmonių naikinimą, galima pridėti įvairias gamtos nelaimes: cunamius, šiltnamio efektą, tornadus, ugnikalnių išsiveržimus ir kita. Tai gali taip pat būti viena iš priežasčių, kodėl buvo perkurta visuomenė.

Kone visos knygos, kurios pasakoja apie distopinį pasaulį, baigiasi vienodai, jeigu tai yra susiję su valdžia. Kažkas mato valdžios neteisingumą ir nusprendžia maištauti. Jis surenka armiją ir nugali valdžią. Taip pat yra dar kitas scenarijus: žmogus atsiduria netinkamoje vietoje, netinkamu laiku ir priverčiamas veikti. Pabaiga ta pati – valdžia yra nugalima.

Reikėtų atsiminti, kad distopiniuose pasauliuose nėra magijos. Ten nėra jokių fėjų, vienaragių ar kitų padarų, nors ten pasitaiko paranormalūs reiškiniai, kurie dažniausiai būna paaiškinami žmonių veikla arba, jeigu tai istorija su ateiviais, jų geresniu išsivystymu.  Bet prie to paties vis tiek noriu pridėti, kad kartais autoriai sužaidžia su šiuo žanru ir pasikviečia mitinius padarus: vampyrus. Dažniausiai. Jie paverčia šiuos padarus mūsų pasaulio valdovais, o žmonės tampa jų tarnais/ vergais. Tačiau tokių istorijų daugiau rasite tik wattpad.com puslapyje, negu knygynuose.

Kodėl?

Kadangi distopijos žanras daugiau asocijuojasi su paprasto žmogaus gebėjimais susitvarkyti su jo gyvenime iškilusiomis problemomis neturint galimybės prisiliesti prie kažko nepaprasto. Dėl to šiose pasauliuose viskas yra labai pavojinga ir yra vertingiau nei deimantai. Mūsų dienų visuomenėje artimo žmogaus netekimas galėtų būti išprovokuotas dažniausiai kokios nors ligos. Distopijiniame pasaulyje tai gali būti ne tik liga, bet vandens ar maisto trūkumas, bakterijos, kurios užkrečia žaizdas, valdžios įstatymai, laukinių gyvūnų puolimai, karas ir t.t. Tai turi žymiai didesnę vertę ir stipriau paveikia skaitytoją, kadangi sužadina daugiau emocijų.

Patys veikėjai šiame žanre pasižymi šiais bruožais:

  • dažnai jie jaučiasi įkalinti ir mėgina iš kažko ištrūkti;
  • abejoja socialine ir politine sistema;
  • tiki arba nujaučia, kad kažkas yra siaubingai blogai su visuomene, kurioje veikėjas gyvena;
  • veikėjas padeda skaitytojui atpažinti neigiamus distopijinio pasaulio aspektus;

Kodėl autoriai pamėgo šį žanrą šiuo metu? Atsakymo jums negaliu lengvai pateikti, kadangi nebendravau su rašytojais, kurie naudojasi šiuo žanru (Lietuvoje dar neskaičiau nei vieno lietuvių autoriaus distopijos žanro paaugliams. Taigi, pabūkite Andriumi Tapinu, kuris pastebėjo, kad nėra steampunko žanro mūsų šalyje, ir parašykite bestselerį), tačiau galiu pamėginti įsivaizduoti priežastį. Distopijos žanras leidžia pasinaudoti fantaziją, kurią varžo tik nusistatymas, kiek ir kokių paranormalių reiškinių žadama panaudoti kūrinyje. Kaip matote, distopijos žanre galima prigalvoti įvairių dalykų, kurie būtų įdomūs skaitytojui. Parašyti tikrai gerą romaną, kurio pagrindas būtų šių dienų visuomenė… tai ganėtinai sunku ir…netgi neįdomu. Beje, distopijos žanre autoriai turi galimybe patyrinėti žmones, jų charakterius, savybes ir pasvajoti, kokioje visuomenėje jie patys norėtų gyventi.

Taip pat šis žanras suteikia galimybę prieiti prie pačių įdomiausių žmonių jausmų, slapčiausių jų minčių: žmogaus valdymas (su kuo jis turi gyventi, ką mylėti, kiek vaikų turėti), naujų papročių kūrimas, naujų pavojų supažindinimas (mirtis, pasiaukojimai) ir dar daugybė kitų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s